Žmonijai taip ir nepavyko rasti ateivių. Kodėl?

Žodžiu, remiantis šiomis išvadomis turim gerą progą pabūt kolonizatoriais ir nešt "šviesą" atsilikusioms rasėms

Kodel nepavyko? Turetumet rasyti nepavyksta. Tarsi jau tikrai neras...

Pasikelusios uteles svajones apie svetima galva

Su tais ateiviais praktiškai bendrauti būtų niekaip neįmanoma. Jei kažkur ir formuojasi ar jau susiformavo kokia nors civilizacija, tai mūsų radijo signalai geriausiu atveju ją pasieks po tūkstančių metų.

Neranda todėl. kad iš principo paieška vyksta neteisinga kryptimi. Yra du Vojadžeriai išskridę iš saulės sistemos t.y. tapę galaktiniu reiškiniu. Ir nėra jokios fizikos kuri paaiškintų šį reiškinį, iš kur atsirado tokių parametrų objektas. Kitaip sakant neįvedus proto komponento į fiziką nėra jokio paaiškinimo Vojedžerių egzistavimui galaktikoje. Ir kyla pagrįstas klausimas, kaip mes galime rasti protą, jei jo nėra pasaulio pažinimo fizikiniame modelyje ))

Tu nori pasakyti , jog vietoj to jog klaustume "Kaip susiformavo planeta" turėtume klausti "kaip ir kas suformavo planetą" ?

Gerai pasakyta. Manau, kad absoliuti dauguma žmonių apie gyvybę visatoje mąsto tik viena kryptimi. T.y. , kad jei vienoje saulės sistemoje radosi tokia planeta kaip Žemė, tai gal per milijardus tokių sistemų atsiras dar bent keletas panašių. O jei iš tiesų, tai dauguma yra sitikinę, kad "privalo" atsirasti - "juk milijardai galaktikų ir trilijonai saulės sistemų... Problema ta, kad realūs moksliniai faktai yra priešingi. Kuo giliau žvelgiam į kosmosą, tuo labiau jis mums pasirodo kaip gyvybei priešiška bekraštė dykynė. Minutėlei įsivaizduokime, kad visa Visata yra absoliučiai negyva, tik neišmatuojami kiekiai radiacijos, mineralai ir dujos. Ir milijardus metų ji tokia ir buvo. Bet kažkodėl, kažkada atsirado štai toks tobulas gyvybės inkubatorius - Žemė. Žmogiška logika man kužda, kad mes greičiau esame dirbtinė terpė nei neapsakomai stulbinančiai retas ir sėkmingas atsitiktinumas. Pagalvokime, juk ne kas kitas, o šių laikų fizikai kelia hipotezes, kad objektyviosios realybės nėra, kad visgi gyvename, kažkokioje keistoje "hologramoje". O tokių hologramų paraleliai gali būti kelios, taip kaip į vieną HDD įrašyti keli kompiuteriniai žaidimai. Tad gal nežemiškas protas slypi ne kažkur toli kosmose, bet visai čia pat, kitame holograminiame kodavime? Iš to išplauktų, kad gal ir mūsų pačių atsiradimas yra sąlygotas kaimyninės hologramos/alternatyvios realybės. Galų gale visi tie NSO fenomenai. Pažvelkim kritiškai, joks biologinis organizmas negali keliauti net artimu šviesos greičiui. Tu negali paneigti fizikinių dėsnių ir vis dar būti fizinės erdvės dalis. Bet koks mums suprantamas materialus daiktas privalo paklusti fizikos dėsniams. Tad jeigu pamatome reiškinius danguje, kurie peržengia fizikos dėsnių ribas, tuomet arba mes kažko esmingai nesuprantame, arba matomas reiškinys nėra materialus pagal mūsų realybės supratimą. Visiškai įmanoma, kad jei greta mūsų realybės egzistuotų elternatyvi tikrovė, tos tikrovės "gyventojai" bandytų vienaip ar kitaip žvilgtelėti kaip mums sekasi. Todėl mano įsitikinimu, daugiausiai informacijos mums gali šiuo klausimu suteikti ne zondai ar teleskopai, o CERN vykdomi tyrimai.

Labai didelė tikimybė kad kažkas panašaus į kitas civilizacijas jau yra rasta. Žiūrėjau youtubėj iš rusų kalbos išverstą filmą "Mėnulis. Kitokia realybė" ir sužinojau, kad nėra ten viskas taip ramu, kaip mokslininkai skelbia. Ten tiesiog buvo rasta kitų civilizacijų užuominų ir po šio radimo, mėnulio nebepanoro kolonizuoti nei rusai, nei amerikiečiai. Nežinau, ar tai tiesa, bet filme tiesos daugiau negu tai ką viešai skelbia apie mėnulį. Pasižiūrėkit ir patys susidarykit nuomonę.

Does not compute.