Žvilgsnis į žvaigždės gelmes: hipnotizuojantys plazmos srautų ornamentai (Video)  (1)

Po, rodytųs, ramiu ir tik retkarčiais dėmėtu žvaigždės paviršiumi kunkuliuoja tikras plazmos pragaras su nenusakomai intensyviais turbulencijos procesais. Mokslininkams pavyko sukurto šių užburiančių vidinių žvaigždės procesų vizualizaciją, demonstruojančią, kaip sukasi žvaigždė.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Vizualizacijos autoriai iš Teksaso universiteto (JAV) viliasi, kad toks žvaigždės vidinių procesų kompiuterinis modelis padės geriau suvokti tuos procesus ir tokių kintamųjų kaip žvaigždės sukimasis, amžius bei itin galingi magnetiniai laukai, sąveiką.

Šioje vizualizacijoje demonstruojama žvaigždė, kurios masė – kaip mūsiškės Saulės. Tiesa, vizualizuota žvaigždė sukasi 5 kartus greičiau.

Sudėtingus vidaus procesus generavo algoritmai, kuriuos naudojo Teksaso Pažangiųjų kompiuterių centro superkompiuteris Ranger. Žvaigždės viduje matomi nuožmūs plazmos turbulencijos procesai, kuriems energiją teikia didžiulė žvaigždės branduolio temperatūra.

„Saulės tipo žvaigždėse po apgaulingai ramiu paviršiumi vyksta pragariški procesai, – rašo vizualizaciją pristatęs Nacionalinis mokslo fondas. – Turbulencinės srovės dar vadinamos konvekciniais srautais. Juos sukelia nepaprastai aukšta žvaigždės branduolio temperatūra.“

Žvaigždės gelmėje juda ne tik konvekciniai srautai – sukasi ir pati žvaigždė. Kuo ji jaunesnė, tuo greičiau sukasi. Sukimasis kinetinę energiją paverčia magnetine energija – taip susiformuoja kolosalios galios magnetiniai laukai.

Šių metų sausį amerikiečių mokslininkai pirmą kartą turėjo progą išmatuoti sukimosi greitį žvaigždžių, kurioms daugiau nei 1 mlrd. metų. Jų gauti rezultatai gali padėti išsiaiškinti, koks yra įvairių žvaigždžių amžius visatoje, ir gali padėti rasti žvaigždes, kurių planetinėse sistemose būtų tinkamiausios sąlygos gyvybei.

Savuoju metodu minėti mokslininkai nustato žvaigždės amžių su 10 proc. paklaida. Metodas tinkamas vadinamųjų „vėsesnių žvaigždžių“ analizei – tokios būna panašaus dydžio kaip mūsiškė Saulė arba truputį mažesnės.

Vėsesnės saulės gyvuoja gerokai ilgiau – kosminis teleskopas Kepler jų apylinkėse aptiko daugiausiai Žemės tipo planetų.

Žvaigždės amžiaus žinojimas ypač praverčia ieškant nežemiškos civilizacijos požymių už Saulės sistemos ribų. Nuo žvaigždės amžiaus priklauso jos sukimosi greitis – bėgant laikui, sukimosi sparta mažėja. Sukimasis priklauso ir nuo žvaigždės masės – astronomai pastebėjo, kad didesnės, sunkesnės žvaigždės sukasi greičiau už mažesnes, lengvesnes.

(13)
(1)
(12)

Komentarai (1)