Žemė tikrai ypatinga: mokslininkai mano, kad nieko panašaus Visatoje daugiau nėra

Taigi, visos planetos yra per senos, tačiau Žemė - viena pirmųjų su gyvybe? Per savo jaunystės laikotarpį planetos negalėjo turėti gyvybės?

Še tau boba ir devintinės. Tai kur dabar ateivių ieškosim? Šitą straipsnį turi atidžiai įsiskaityti tie, kas pilni iliuzijų, fantazijų, haliucinacijų, kad Visatoje dar kažkur turi būti gyvybė. Seniai sakiau tai, ką šis straipsnis bando pasakyti. Visata nuo pat pradžių nebuvo ir nėra draugiška gyvybei, tai bekraštė radioaktyvi dykynė su neįžiūrimai mažu, žydros spalvos paradoksu - Žeme. O atsitiktinumais aš nelinkęs tikėti.

Nesąmonė, kompiuterinis modeliavimas buvo daromas įvedant žinomų atrastų planetų duomenis. O kiek dar planetų nėra atrasta dėl per silpnų teleskopų. Tai gali iš emės pakeisti visų modeliavimo rezultatus.

Neteisingas teiginys neturint įrodymų iš kurio seka neteisingas klausimas.

Nemanau, kad čia super rimtas tyrimas. Pirma neturim pakankamai duomenų, realiai negalim aptikt nedidelių planetų ar net jų palydovų. Kitas dalykas, tikimybė rast identiška planetą su identiška biologine įvairove irgi nėra didelė, manau, kad bent jau bakterijų ar mikroorganizmų kažkur tikrai turėtų egzistuot, kur tos sąlygos gal ir nėra idealios...

Cia tas pats kaip beveik aklas zmogus pasakotu kaip atrodo dramblys . Na toks didelis pilas ir garsiai TRIMITUOJA.

begalinio dydzio visatoje, o jei visata nebegaline tai kas uz jos ribos?, begalybe idealiai vienodu planetu. manau kad net musu galaktikoje gausybe beveik idealiu zemei planetu

Kažkada skaičiau, kad erdvė tarp žvaigždžių pilna sušalusių bakterijų - .

Garsus pareiskimai, bet realiai, nieko konkretaus, eilinis modeliavimas turint maza imti, tai nieko keisto. Norint padaryti tikslu modeli, reiktu rasti planeta su kita gyvybe . Ir siaip bendrai dar istirta per mazai egzo planetu ir turima tirimo aparatura yra silpna plius dar N galybe neatrastu ir netirtu planetu... Visi planetu tyrimai buvo atlikti vadinamajame savam kieme, kurio atstumai yra labai mazi vien musu galaktikos mastais. Cia panasiai teigti, kad suskaiciavau smelio smiltis sacharos dykumoje

Dar nėra visai aišku, kodėl iš organinės chemijos išsivystė gyvybė, todėl kol kas visi paskaičiavimai negali būti tikslūs. O evoliucijai iš primityvių organizmų į sudėtingesnius irgi reikia sutapimų. Vertinant laiko perspektyvoje tai ta primityvi gyvybė galėjo tuose planetose egzistuoti prieš milijonus metų. Net jei egzistuoja ir dabar, mes ją "pamatytume" kai ji galbūt jau būtu išnykusi.

Tam, kad žemėje turėtume gyvybei palankią terpę reikalingi šimtai ar net tūkstančiai tarpusavyje darniai sąveikaujančių veiksnių. Tai lyg gerai veikiantis gyvybės variklis. Reikalingi ne tik palankūs kosminiai veiksniai, bet ir cheminiai, nano procesai, kad viskas veiktų tiek harmoningai, kad bent pirminė gyvybės formą egzistuotų ir neišnyktų pakankamai ilgą laiką. Pavyzdžiui vienoje iš milijardo planetų jūs rasite viską kaip žemėje, bet ten nebus kokio nors - azoto atmosferoje. Na ir ką, jokios gyvybės ten nerasim. Rasim kitą antrininkę, bet ten magnetinis laukas šiek tiek skiriasi ir planeta neturi palydovo, taigi vėl gyventi neįmanoma, nes nuolat siaučia apokapliptinės audros planetoje. Dar kitoj planetoj galim rasti visko pakankamai, bet bus per daug UV šviesos, dėl ko jokia DNR negalės susiformuoti. Tad daugelis net nesuvokia kiek reikia daugybės sutapimų makro ir mikro lygmenyje, kad turėtume antrą žemės kopiją. Tikymybė viena iš "baisilijono".

http://ecx.images-amazon.com/images/I/51fOip4GABL.jpg

Taip, tikimybė nedidelė, bet faktas jog apie tai galvojam reiškia, kad ji nėra nulinė. Gal tik tokio tipo galaktikos tinkamos mūsų tipo gyvybės formom, gal tinkamas tik tas galaktikos užkampis kur mes esame, gal bet kad ir ta galaktika niekuom neišskirtinė. Reikia labai susireikšminti, jo galvoti kad mes išskirtiniai.

O kur Velnias su savo svita gyvena? Zemeje?

Reikia suvienodinti ko ieškome: a) gyvybės (kaip po tokios); b) antros planetos, kur gyventų žmonės? Jeigu ieškome varianto "b", tada taip tikimybė pamažėja kartas; Jeigu ieškome varianto "a", tada mes apskritai nieko nežinome, nes ieškodami gyvybės yra remiamasi tuo, kad gyvybei palankios sąlygos turi būti tokios kaip žemėje. O kas jeigu kitus gyvybei nėra būtinos tokios pačios sąlygos? Gal kitose visai kiti cheminiai procesai lemia, kad juose yra gyvybė.

. Nėra azoto? Sunkiai įtikėtina, kad susidarytų Žemės dydžio ir masės uolinė planeta, kurioje nebūtų azoto ar anglies ar deguonies ar fosforo ar sieros. Apokaliptinės audros, UV nebaisios nei po vandeniu, nei po žeme.

Dreiko lygties mažiausioji vertė ne nulis, o vienetas.

O kokiame pasaulėvaizdyje "ateivių" egzistavimas būtų savaime suprantamas. Žinomas JAV ezoterikas Davidas Wilkockas siūlo hiperdimensinės fizikos modelį: https://www.ateitiesaidas.lt/l/populiar ... -wilkocka/