Štai kaip formuojasi ypač ilgi ir gilūs kanjonai: niekaip neatspėtumėte tikrosios priežasties ()
Kai Saulės sistema buvo jauna, joje skrajojo žymiai daugiau didelių objektų, nei dabar. Kartais jie susidurdavo, o kartais – prasilenkdavo.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Bet ir prasilenkimai galėjo palikti ryškius pėdsakus: naujausi skaitmeniniai modeliai rodo, kad artimos gravitacinės sąveikos smarkiai sudarkė įvairių palydovų ir gal net Marso paviršių.
Artimo praskridimo metu kaimyninio objekto gravitacija stipriai tempia kūno sluoksnius, ir tempia juos nevienodai; dėl to Žemėje susidaro potvynio bangos, o planetų palydovuose, kurie savo struktūra primena uolienų rinkinius, sukelia viso kūno persiformavimus.
Tokie išsikreipimai ištempia ir kūno paviršių ir palieka ilgus gilius kanjonus, tokius kaip Marso Marinerio slėnis. Daugelyje Jupiterio, Saturno, Urano ir Neptūno palydovų stebimi tokie paviršiaus dariniai; šis tyrimas – kol kas aiškiausias modelis, kaip jie galėjo atsirasti.
Iš dalies panašūs procesai vyksta ir Jupiterio palydove Ijo. Jame yra keli šimtai kalnų, tačiau nematyti kalnų grandinių. Ilgą laiką nebuvo paaiškinimo, kaip tie kalnai susiformuoja ir kodėl jie visi vienišiai. Dabar paaiškinimas sugalvotas: svarbus yra Ijo vulkanizmas.
Tampomas Jupiterio potvyninių jėgų, Ijo nuolat patiria ugnikalnių išsiveržimus. Lava, nuolatos padengianti palydovo paviršių, spaudžia žemesnius sluoksnius gilyn. Kai jiems ima trūkti vietos, jie pradeda veržtis lauk per silpniausią plutos dalį, suformuodami kalną.
Hipotezę patvirtina ir tai, kad dauguma lavą spjaudančių ertmių randamos šalia kalnų.
Tyrimo rezultatai publikuojami Nature Geoscience.
