Stebuklingai žmonių požiūrį keičianti kelionė: „nežinau nei vieno žmogaus, kurio tai nepaveikė“ (Video) (2)
Žmonių, kurie gali ar galėjo stebėti Žemę, jos besikeičiančius sezonus, bei orus iš viršaus – kosmose sparčiai daugėja. Astronautai daugiausiai vyrai, bet sparčiai didėja ir moterų skaičius buvusių Žemės orbitoje. Astronautai, kurie nuskrido dar toliau, matė Žemę, kaip blyškų mėlyną tašką, kaip sakė Carl Sagan.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Monica Grady, The Open University Astronomijos profesorė susitiko pasikalbėti su NASA astronautu Ron Garan, kuris ne tik skrido, bet ir pabuvojo atvirame kosmose.
Ar TKS triukšminga?
Joje visada galima girdėti triukšmą – ventiliatoriai, pompos, bei radijo komunikacijos ryšys – visada įjungti.
Ar būdami TKS turite laiko sau?
Na, TKS nėra maža vieta – maždaug vieno Amerikietiško futbolo stadiono dydžio. Kartais tenka atlikti užduotis toli nuo kito įgulos nario, kitoje TKS vietoje ir, gali būti, jog visą dieną vienas su kitu nesimatai. Nors kiekviena valanda būna suplanuota iš anksto ir reikia laikytis grafiko, visgi kartais būnant netoli liuko galima sustoti, pažvelgti į Žemę ir pasijusti nuošalyje.
Ar jausdavotės vienišas?
Na taip, pasiilgsti artimųjų, bet būni ne vienas ir, jei pasiseka, vienas kitą mėgstame. Galiu įsivaizduoti, jog jeigu nesutartum su kitais įgulos nariais, pasijustum tikrai vienišas, bet mano atveju to nebuvo.
Koks jausmas, kai iš paskos visur seka kameros?
Taip, mus stebėjo ne tik misijų kontrolės centras, bet tuo pačiu viskas buvo transliuojama gyvai į NASA TV. Tūkstančiai žmonių gali tave stebėti valgant pusryčius. Laimei, buvo vietų kur kameros nefilmuodavo, be to jas galima išjungti.
Ar tikėtina, jog netreniruoti žmonės galėtų palikti Žemę?
Pirmas mano skrydis buvo su Shuttle, kuriame praleidau dvi savaites. Antrą kartą skridau į TKS ir ten praleidau šešis mėnesius. Abejoms misijoms reikėjo turėti specifinių įgūdžių bei pasirengimo. Šiuo metu skrydžiai į kosmosą yra dažnas reiškinys ir jau nebegalvojama apie žmogaus amžių ar jo biografiją taip, kaip tai būdavo anksčiau. Ilgainiui kosminės kelionės bus kaip dabar skrydžiai lėktuvu – ir aš labai laukiu to.
Jūs esate pirmasis pilotas kompanijos, kuri ateityje siūlys keliones į kosmosą specialiais balionais. Kaip manote, ar neatsiras prieštaravimų tarp kosminio turizmo ir aplinkosaugos?
Visiškai ne. Visų pirma, nors kompanija ir turi kosminio turizmo padalinį, bet pagrindinis jos tikslas yra pagaminti platformas iš balionų, kurios būtų naudojamos palydovams, komunikacijai, Žemės stebėjimui, orams ir pan. Žmonijos žinios apie aukštesniuose atmosferos sluoksniuose vykstančius reiškinius yra ribotos, ir tai apriboja galimybes klimato kaitos, orų ir pan. modeliavime.
Mūsų tikslas – tyrinėjimo platformos, kurios mums geriau padės suprati šiuos procesus, bei nelaimės atveju atkurti telekomunikacijas.
Kai mes pradėsime skraidinti žmones į kosmosą, aš vis dėl to nevadinčiau jų kosmoso turistais, nes, manau, kuo daugiau žmonių pamatytų Žemė iš kosmoso perspektyvos – tuo mums čia, Žemėje, bus geriau. Aš nepažįstu nei vieno žmogaus, kuris pabuvojęs kosmose, nepradėjo ekosistemos, kurią vadiname Žeme, vertini dar labiau.
Balionams naudojamas helis, iš kur jį planuojate gauti?
Helis yra naftos pramonės skilimo produktas, taigi mes naudojame tai, ką kiti tiesiog išmeta, kaip atliekas. Ateityje norime naudoti Vandenilį. Jis yra žymiai pigesnis ir jį galima išgauti iš vandens.
Jeigu mes paverstume Žemę netinkama gyventi, ar turėtume moralinę teisę teraformuoti Marsą ir gyventi ten?
Mes negalime teraformuoti Žemės, todėl nesu tikras ar galėtume tai atlikti Marse. Iš tikrųjų nežinau atsakymo, bet turbūt labiau linkstu prie teigiamo atsakymo, bet visgi, jeigu mes sugebėtume teraformuoti Marsą, tuomet galėtume sutaisyti ir Žemę. Tuomet Marsas galėtų tapti antra planeta, kur klesti gyvybė. Kitas argumentas yra, jog viena-planetinės gyvybės formos ilgai neišgyvena. Marsas galėtų tapti, kaip Nojaus arka, kuriame saugotume daugybę gyvybės rūšių, tuo atveju, jei Žemė taptų negyvenama.
Jūs esate katalikas. Ar buvimas kosmose sustiprino jūsų dvasingumą?
Tai sustiprino ne tik mano dvasingumą, bet ir atsakomybės jausmą – idėją, jog po savęs palikčiau Žemė geresnę. Buvimas kosmose sustiprino mano suvokimą, jog reikia padėti kitiems, bei aplinkai. Mano artumas savo šeimai, bendruomenei bei visai planetai tik sustiprėjo. Tikėjimas dalykais, kuriais tikėjau prieš tai buvo tik sustiprinti.
Monica Grady, Professor of Planetary and Space Sciences, The Open University
Šis interviu buvo publikuotas The Conversation. Skaityti anglų kalba.
