Venera išgyvena maždaug 4 milijardų metų istoriją, o mokslininkai yra įsitikinę, jog vienu momentu šioje planetoje tyvuliavo neaprėpiami vandenynai. Tačiau laikui bėgant Venera, kuri neretai yra laikoma Žemės dvyne dėl savo panašios padėties Saulės sistemoje, prarado visą vandenį paviršiuje.

Tai kur dingo tas vanduo?

Kaip rašo „Mashable“, ankstesni moksliniai tyrimai parodė, jog Veneros atmosfera yra „keistai sausa“ ir joje yra 100 tūkst. kartų mažiau vandens nei Žemės atmosferoje.

Tuo metu naujausi tyrimai, skelbti žurnale „Geophysical Research Letters“, aiškina, kur tiksliai pradingo Veneros vandenys.

Mokslininkai kelia hipotezę, jog juos galėjo pradanginti „elektriniai vėjai“, tiesiog nupūtę vandens išteklius į kosmosą.

Mokslininkai mano, jog planetos su atmosferomis turi elektrinius laukus, kurie gali ištraukti molekules iš viršutinių planetos atmosferos sluoksnių į kosmosą, įveikdamos planetos gravitaciją, skelbia Jungtinių Amerikos Valstijų kosmoso agentūra NASA.

Europos kosmoso agentūros erdvėlaivio „Venus Express“ surinkti duomenys rodo, jog Veneros elektrinis laukas yra ypač stiprus ir būtent jis gali būti atsakingas už planetos vandens garų dingimą.

„Mes nustatėme, kad „elektrinis vėjas“, kurį žmonės laikė tik vienu mažu sraigteliu didelėje mašinoje, iš tiesų yra didelis monstras, gebantis išsiurbti vandenį iš Veneros tiesiog savaime“, - teigė Glynas Collinsonas, mokslinės studijos bendraautorius.

Mokslininkai kol kas nežino, kodėl Veneros „elektrinis vėjas“ yra daug stipresnis už Žemės planetos, tačiau tai greičiausiai susiję su tuo, jog Venera yra arčiau Saulės ir čia ultravioletiniai Saulės spinduliai yra dvigubai ryškesni.

Komentarai ()