Netikėta mokslininkų išvada – Plutone turi tyvuliuoti vandenynas! ()
Mažas sušalęs „uolos gabalas“ pačiame Saulės sistemos pakraštyje yra pilnas netikėtumų. Taip, kalbame apie Plutoną. Ši nykštukinė planeta slėpė ledinius ugnikalnius, miglotą dangų, didžiulę sušalusio azoto lygumą... O kas toliau? O toliau – vandenynas!
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Turbūt bene labiausiai neįtikėtinas atradimas, kurį praėjusią vasarą padarė Jungtinių Amerikos Valstijų kosmoso agentūros NASA erdvėlaivis „New Horizons“, yra tai, jog Plutonas yra geologiškai aktyvus: šioje nykštukinėje planetoje vyksta tektoniniai judėjimai.
Iš tiesų, to mokslininkai nelabai tikėjosi iš itin mažos, sušalusios ir Saulės sistemos pakraštyje skriejančios planetos.
Ilgą laiką mokslininkai negalėjo išsiaiškinti tokio geologinio aktyvumo priežasties. Tačiau šią savaitę buvo publikuotas itin paprastas paaiškinimas – tai dalinis gruntinių vandenų užšalimas bei skysto vandens vandenynai.
Skysto vandens vandenynų Plutone idėja nėra visiškai nauja. Yra žinoma, jog Plutono paviršius susideda iš vadinamojo lakaus ledo, įskaitant azotą, metaną ir anglies dioksidą.
Oponentai tvirtina, jog tai gali būti „ledo dulkės“ ant daug storesnio ledo sluoksnio, t.y. vandens pagrindu susiformavusios mantijos, kuri tęsiasi per visą paviršių apgaubiant uolingą branduolį. Didžioji dalis šios mantijos yra sušalusi, bet naujausi tyrimai patvirtina, jog arčiau branduolio esanti dalis gali būti skysta ir suformuoti vandenyną.