Kosmosas - pavojinga vieta net ir planetoms: štai kas nutinka priartėjus prie juodosios skylės ()
Kartais žvaigždės priartėja pernelyg arti supermasyvių juodųjų skylių galaktikų centruose.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tada jos suyra į gabalus, o dalis žvaigždę sudariusios medžiagos įkrenta į juodąją skylę, sukeldama keletą mėnesių trunkantį žybsnį. Šis procesas vadinamas potvyniniu žvaigždės suardymu.
Dabar pirmą kartą užfiksuota, kaip tokio žybsnio skleidžiama spinduliuotė atsispindi nuo aplink juodąją skylę esančių dulkių.
„Atsispindi“ nėra visiškai tikslus žodis – dulkės sugeria rentgeno ir ultravioletinius spindulius ir spinduliuoja infraraudonuosius, tačiau dulkių spinduliuotė leidžia nustatyti ir žybsnio savybes.
Atspindžių stebėjimai parodė, kad žybsnis išgarina dulkes arti juodosios skylės, bet toliau nei dešimtadalio parseko atstumu jos išlieka ir iš dulkių spinduliuotės galima nustatyti ir viso žybsnio spinduliuotės intensyvumą.
Ateityje infraraudonųjų spindulių ruožo stebėjimai galės papildyti mūsų supratimą apie analogiškus įvykius.
