Įspūdžiai, sugrįžus iš NASA stažuotės: „Technika kaip technika, bet kultūrinis šokas tiesiog nenusakomas - tą reiktų patirti kiekvienam lietuviui“

Lietuvoje tikrai yra susireikšminusių mokslininkų. Viena tokį pažįstu. Jis su dauguma kitu tos paties srities mokslininkais yra susipykęs, nes jie mano kitaip nei jis. Dėl tos pačios priežasties viena studentė ginėsi net tris kartus. Nes jos darbas prieštaravo to mokslininko idėjoms. Ir apsigynė, tik tada kai to mokslininko nebuvo komisijos sąrašuose. Apie kitus panašius mokslininkus teko tik girdėti.

Dėl lietuvių mokslininkų nežinau kaip, bet jaučiu bus ta pati situacija kas su čionykščiais programuotojais. Absoliučiai susireikšminę ir pasikėlę subingalviai. Jie visada teisūs ir tik pabandyk juos pataisyt, pakoreguot, sukritikuot, tai būsi nuo to momento laikomas už pamazgą ir idiotą. Programerių bendruomenė Lietuvoje tai grynas sėklidžių vėžys.

O man atrodo nesugebat argumentuotai ir itikinamai pateikt savo nuomones Joks susireiksminimas cia ne prie ko. Moksle tyrinejimo krypciu gali but daug. Tiesiog visi suinteresuoti gina savo pozicijas savo naudai. Ypac tai aktualu, kai ribotas finansavimas. O zmonems is pasales be konkrecios pozicijos tai atrodo kaip susireiksminimas. Juokinga, kai pabuvoje stazuotej, aiskina ne ka naujo suzinojo, o apie kazkokius socialinius rysius ir bendru nuotaiku fona... Kazkas ismete pinigus tusciai... Siti stazuotojai tetinka dirbt valytojais...

Straipsnio pradžia dubliuojasi su pabaiga. Tokių stažuočių tikslas ir yra susipažinti su organizacijos veikla, organizavimu ir darbo tvarka. Per daug ironmeno prisiziurejai, jei manai, kad vienas žmogus per pusmetį gali sukurti robotų imperiją ar pan. Mokslinis darbas tai ne iškart visos raketos sukūrimas. Tenka spręsti labai konkrečias ir siauras problemas, kurių sprnendimas 90% skaitytojų gali būti neįdomus arba nesuprantamas. O Lietuvoje didžioji dalis "mokslininlų" neturėtu vadintis mokslininkais. Kadangi mokslininkams išteklaii vykdyti labai riboti, todėl kas galėtų (ir turėtų) rimtai užsiimti moksline veikla, dažniausiai to nedaro. Neretai "mokslininkais" tampa tie kurie tai daro trokšdami garbės, arba nenorėdami (nesugabėdami) užsiimti normalia veikla, todėl jų "mokslinė" veikla apsiriboja straipsnių perrašinėjimu.

Kurioj vietoj raso, kad susipazino stazuotej su organizacijos veikla, organizavimu ir darbo tvarka? Kliedi tik apie tai, kaip daug darbuotoju dirba nedaug darbo ir mala suda, ir kaip butu gerai, kad tas butu Lietuvoje. Amerikoj yra kazkur 350 milijonu mokesciu moketoju, ir ten valstybe uzsake nuskrist i Marsa propagandiniais tikslais - tai dabar tuntas sudmaliu isisavina sitam reikalui skirta biudzeta... O tikra moksla ten daro irgi saujele mokslo fanatiku, prie kuriu tu stazuotoju gal net per suvio atstuma neprileido. Del "mokslininku", Lietuva tesugeba tik uztikrint finansavma, kad aplamai butu zmoniu, kurie ismanytu ivaiirias mokslines sritis. Kad butu aplamai bent vienas, kuri galimetu paklaust ir isgirst kompetetinga tos mokslo srities atsakyma. O tu tikiesi, kad dar ten turi but kazkoks mokslas Lietuvoj vystomas vardan mokslo pazangos? Ne kiekviena mesos gabala blusom apziot.

O kurioje vietoje rašo, kad nesusipažino su veikla ir, kad neatliko jokios mokslinės veiklos? Tiesiog jos pasidalino įspūdžiais, ir pasakė kas jas labiausiai nustebino. NASA didžiulė organizacija, savo tikslus pasiekianti, ne kažkokiomis ateivių hypertechnologijomis, o inovatyvių - gabių žmonių darbu. Pagal ką tu skirstai "tikrą" mokslą nuo "netikro"? Kad nuskraidintum žmones į kosmosą vien raketų inžinierių nepakanka. Vien raketos hardvare kūrimui reikalingi įvairių sričių mokslininkai (chemikai, medžiagų inžinieriai, nanotechnologai, fizikai ir t.t.), o dar reikia ir biologų ir psichologų ir dar bala žino kokių savo srities specialistų, kurie turi netik kas būtu jei, bet ir išmastyti, kaip tai pakeisti. Be to, NASA užsiima ne vien kosmosu, vien iš pavadinimo galima suprasti, kad jo tyrimų spektras milžiniškas, o kur dar ir papildoma veikla. Vien todėl, kad nesi raketinio variklio projektuotojas, nereiškia, kad tavo darbas nėra mokslinis. O grįžtant prie Lietuvos, tai kartais "mokslininkai" nesugeba nei kompetentingų atsakymų pateikti, o jei ir sugeba, tai kam reikalingas "mokslininkas" kurį galima pakeisti kompiuteriu su interneto prieiga. Lietuvoje yra ir normalių mokslininkų, o tie psiaudo mokslininkai nusiurbia finansavimo, kuris galėtų būti skiriamas realiai moksliniai veiklai.

hm, Ju akys taip pat karstai dega, kaip ir ju satlai atmosferoje. gerai, kad rusams nuo mokslo meiles akys neisdege, nes ir tie savo kosmonautu nebematytu taip daznai, kaip kad dabar mato. Evil Goku? Tu toks naivus. ar tikrai tiki, jog mes skraidysim i marsa? mars conquest yra is kirvio verdama sriuba. jie net bazes menulyje, pala prie ko menulis, jie net i kosmosa kyla ne savo aparatu pagalba. nesugebejo uztikrinti satlo saugumo. cia tik musyte tas lektuvelis. tai ka jau kalbeti apie drambli - bazes menulyje. o kur marsas? marsas is viso pasaka.

Tikru tikriausias mokslas garaze: https://www.youtube.com/watch?v=yGZfoPtEmpY mokslu uzsiimti gali bet kas. gal pamirsot apie lietuve, kuri samangyvius tyrinejo. tiek ir to susireiksminimo. jeigu eksperimentus atliekate kontroliuojamoje aplinkoje ir atsizvelgiate i visus faktorius, kurie veikia ekperimento metu ir i tai kokia itaka tie faktoriai daro jusu eksperimento rezultatams, esate mokslininkas.

Kad mes (aš ir tu) neskrisime į Marsą esu garantuotas beveik 100%, tačiau į klausimą ar bus pilotuojamų skrydžių į Marsą iki kito šimtmečio atsakyčiau teigiamai. Tačiau net jei dėl kokių nors priežasčių skrydis į Marsą pasirodys neįmanomas, šios programos dėka bus atlikta begalė vertingų tyrimų, labai plačiame spektre sričių. O kam reikalinga bazė mėnulyje? O į orbitą rusai tiesiog iškelia daug pigiau. Jei reikėtų NASA susikurtų savo raketą, tačiau tai kainuotų labai brangiai. Kam bereikalingai švaistyti pinigus, jei yra kas gali nuskraidinti astronautus į ISS pakankamai pigiai ir saugiai? Be to skrydžių į žemąsias orbitas ateityje priklausys privatininkams, kadangi jie skrydžius galės pasiūlyti gerokai mažesnėmis kainomis. Šatlas buvo tiesiog per brangus, aišku jo avarijos ženkliai prisidėjo prie jo nurašymo, tačiau NASA nešika pinigais. Nenustebk, kad vos ne prie kiekvieno NASA tyrimo pamatyti ženkliuko jurney to Mars, nes tik tokiu būdu jie gali gauti pakankamą finansavimą savo veiklai. Ir visi Marso kolonizavimo planai per 50 metų daugiau marketingo triukas siekiant daugiau dėmesio iš visuomenės ir didesnio finansavimo iš valdžios. Pirmasis skrydis į Marsą gali būti be nusileidimo jame, o tiktai jo apskridimas, ir tai būtu milžiniškas pasiekimas.

Tai jeigu pridėtum frazę "nafik išvis mest pinigus į orą, kai Žemėje pilna problemų", tai galėtum pretenduoti į Šnobelio premiją.

Šiaip privatininkai jau pradėjo skrydžius iki ISS. Privatininkai jau testuoja raketas, kurios galėtų iškelti kapsules ir krovinius reikalingus skrydžiams į Marsą, ir jos gerokai pigesnės nei rusų.