Marso kolonizavimas turi būti ekonomiškai naudingas: kaip bus bandoma pasipelnyti iš misijų į raudonąją planetą? ()
Ko reikia, kad žmonija galėtų kolonizuoti Marsą? Vien skambių pareiškimų tikrai neužtenka, taigi ir NASA planai nusiųsti žmones per artimiausius 20 metų, ir „SpaceX“ pažadai tą padaryti greičiau gali baigtis tik trumpalaikėmis misijomis, jei nebus sukurta tinkama infrastruktūra, nutiesianti žmonijai kelią į Raudonąją planetą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Apie tai kovo mėnesį diskutuota „New Space Age“ konferencijos metu Masačusetso technologijos universitete. Pranešėjų teigimu, svarbiausios technologijos, paversiančios Marso kolonizavimą ekonomiškai perspektyvia investicija, yra trys. Ir kiekviena iš jų jau dabar gali būti pelninga, taigi kolonizavimo perspektyvos atrodo visai neblogos.
Pirmoji technologija – asteroidų kasinėjimas, kuris leistų, pavyzdžiui, sukurti orbitinio kuro papildymo stotis palydovams, ypač ryšių palydovams, kurie galėtų žymiai greičiau pasiekti savo darbines orbitas ir taip savininkams sutaupyti šimtus milijonų dolerių.
Antroji – kosminės palydovinės antenos, kurios kabotų geostacionarioje orbitoje ir siųstų didžiulius duomenų srautus, mat antžeminių kabelių tiems srautams perduoti nepakaks jau po dešimties metų.
Trečioji – energijos perdavimo iš orbitos platformos, praktiškai orbitinės Saulės jėgainės, kurios galėtų reikšmingai padidinti Žemės energijos produkciją, nes dabartiniai produkcijos augimo tempai jau po trisdešimties metų gali nebepatenkinti augančių poreikių.
Šie trys žingsniai sukurtų technologinę ir infrastruktūrinę bazę, kuri leistų žmonėms keliauti į Marsą ir ten pradėti kurti nuolatines gyvenvietes.
Kosminė Marso stotis
Dar viena neseniai pasiūlyta technologija, skirta Marso kolonizavimui ir tyrimams, yra orbitinė stotis prie šios planetos, kuri galėtų būti pastatyta vos per 11 metų. Šią idėją vysto kompanija „Lockheed Martin“, šiuo metu gaminanti NASA „Orion“ erdvėlaivį.
Tarp galimų stoties panaudojimų būtų nusileidimo vietos pirmiesiems Marso paviršių pasieksiantiems astronautams parinkimas, zondų atgabentų mėginių iš Marso paviršiaus tyrinėjimas ir taip toliau. Stoties darbuotojai galėtų ir nukeliauti į Marsą bei ten dirbti kelias dienas ar savaites, o vėliau grįžti į stotį – taip būtų lengviau juos aprūpinti atsargomis, nes nereikėtų visų krovinių nuleidinėti ant planetos paviršiaus.
Rado Marso nuolaužų?
Kita su Marsu susijusi naujiena yra apie asteroidus planetos orbitoje. Prieš Marsą ir už jo yra dvi asteroidų-trojėnų grupės (tokių turi ir dauguma kitų planetų). Ištyrę keleto jų sudėtį, mokslininkai nustatė, kad juose yra daug mineralo olivino. Šis mineralas susidaro kūnuose, kurių sandara išsiskaidžiusi į branduolį, mantiją ir plutą, o asteroiduose aptinkamas labai retai.
Dar įdomiau, kad abu tyrinėti asteroidai yra panašūs į kitą, kiek didesnį, Marso trojėną 5261 Eureką, o visi trys objektai juda vienodomis orbitomis. Tai greičiausiai reiškia, kad kadaise jie buvo vieno kūno dalys. Koks tai galėtų būti kūnas? Jis turėjo būti pakankamai masyvus, kad suformuotų olivino, bet taip pat pakankamai mažas, kad sudužtų į šipulius, susidūręs su didesniu.
Viena galima kilmė – tai buvo vienas iš gabalų, kurie suformavo patį Marsą. Dalis medžiagos, formavusios Marsą, pasklido jo orbitoje ir susikaupė kaip trojėnai. Detalesni stebėjimai ir tyrimai turėtų atskleisti tikėtiną asteroidų amžių, taigi padės paaiškinti ir jų kilmę.
Tyrimo rezultatai „arXiv“.
