Vienoje iš artimiausių ir labiausiai į Saulę panašios žvaigždės sistemoje aptiktos planetos, kuriose galėtų būti gyvybė ()
Naujausi astrofizikų tyrimai rodo, kad apie artimiausią Saulės sistemai žvaigždę (kuri dar ir yra labai panaši į mūsų Saulę) besisukančios dvi į Žemę panašios planetos galėtų būti tinkamos gyvybei palaikyti, rašoma mokslo naujienų svetainėje „Science Alert“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žvaigždė, apie kurią eina kalba – tai Tau Ceti, skriejanti už 12 šviesmečių nuo mūsų, iki šiol pamėgsta daugumos mokslinės fantastikos ir kompiuterinių žaidimų kūrėjų dėl savo artumo bei ryškumo.
Tačiau šiandien atrodo, kad galimybė rasti gyvybę apie šią žvaigždę besisukančiose planetose nėra tik fantazija.
Mokslininkai iš Hertfordšyro universiteto Jungtinėje Karalystėje, kuriems vadovavo egzoplanetų tyrinėtojas Fabo Fengas, pastebėjo keturias planetas netoliese Tau Ceti.
Tą jie padarė analizuodami mikroskopinius žvaigždės virptelėjimus, kuriuos sukelia daug mažesnių už šį šviesulį planetų gravitacija.
Šis tyrimo metodas vadinamas Doplerio spektroskopija yra alternatyva kitam egzoplanetų detekcijos būdui, kai yra stebimi mikroskopiniai žvaigždės šviesumo pasikeitimai, įvykstantys, kai pro jos diską keliaujanti mažytis planetos taškelis šiek tiek „pritemdo“ žvaigždę.
Šiuo būdu stebėdami Tau Ceti žvaigždę, mokslininkai sugebėjo užfiksuoti ypač mažą jos virptelėjimą – vos 30 centimetrų per sekundę greičiu.
Tyrėjai įsitikinę, kad jei jiems pavyktų padidinti šio metodo jautrumą bent tris kartus – iki 10 centimetrų per sekundę virpesių – būtų daug paprasčiau atskirti egzoplanetų gravitacijos sukeltus žvaigždės judesius nuo foninio triukšmo.
„Mes greitai artėjame prie į Žemę panašių egzoplanetų atradimo šiuo metodu. Padidinę tikslumą, galėsime naudoti šį stebėjimo būdą tam, kad atskirtume, ar Žemės tipo egzoplanetose yra tinkamos gyvybei sąlygos“, – sako dr. Fabo Fengas.
Dvi iš mokslininkų atrastų egzoplanetų priklauso Super-Žemės tipui, kurių masės yra daug kartų didesnės nei mūsų planetos. Abi jos skrieja atstumu, kuris patenka į gyvybei tinkamą zoną, plytinčią aplink Tau Ceti – tiesa, šios zonos pakraštyje.
Ši zona reiškia, kad planeta yra optimaliu atstumu nuo žvaigždės ir jų paviršiuose yra tinkamos sąlygos egzistuoti skystam vandeniui. Ne per arti žvaigždės, dėl ko vanduo išgaruotų, nei per toli žvaigždės, dėl ko vanduo visuomet būtų ledo pavidalu.
Kitos dvi planetos yra mažesnės ir nepatenka į šią „vidutinių temperatūrų“ zoną – jos skrieja arčiau Tau Ceti. Nors jų paviršiuje vandens skysčio pavidalu būti negali, tai vienos mažiausių (kurių masės yra vos 1,7 karto didesnės už Žemės) kada nors surastų egzoplanetų, skriejančių aplink į Saulę panašią žvaigždę.
Hertfordšyro astrofizikai jau ne pirmą kartą skiria tokį dėmesį Tau Ceti – prieš kelerius metus jie paskelbė pastebėję penkias žvaigždės orbitoje besisukančias egzoplanetas, galimai turinčias gyvybei tinkamas sąlygas. Naujausias atradimas tik patvirtina ir patikslina ankstesnįjį.
„Per pastaruosius ketverius metus labai padidinome savo stebėjimo metodo tikslumą, kas leido mums išbraukti dvi iš anksčiau pastebėtų egzoplanetų kaip klaidingus signalus. Visgi kokiu metodu ir kiek kartų bežiūrėtume šiandien į Tau Ceti – matome keturias uolingas planetas“, – savo kitas tyrėjų komandos narys Mikko Tuomi.
Tiesa, Tau Ceti yra šiek tiek toliau nei kita kandidatė į gyvybei tinkamų egzoplanetų „globą“ – kaimyninė žvaigždė Proksima B, esanti „vos“ už 4,2 šviesmečio. Kita panaši kandidatė – TRAPPIST–1 – skrieja kelis kart toliau, už 39 šviesmečių.
Visgi daug vilčių dėti nereikėtų į Tau Ceti, nes šios žvaigždės sistemą supa gigantiškas kosmoso „šiukšlių“ žiedas, iš kurio skriejantys asteroidai ir kometos turėtų nuolatos bombarduoti atrastas egzoplanetas.