Astronomų labiausiai laukiamas reginys: čia ne meteoritų lietūs, toks vaizdelis užgožtų viską, ką iki šiol esate regėję ()
Žvaigždės sprogimas yra įspūdingas reginys. Jeigu paklaustumėte užkietėjusios astronomijos mėgėjo, kurios žvaigždės sprogimo jis trokšta labiausiai, jo atsakymas greičiausiai būtų Betelgeizė arba Eta Carinae. Pastarosios sprogimas turėtų būti išties nepaprastas reiškinys – anot mokslininkų, jos sprogimas pietų pusrutulyje būtų matomas net dienos metu.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ir jei mums labai pasiseks, šį reginį išvysime gal net ir pakankamai greitai.
Tiesa, prognozės apie Eta Carinae sprogimą nėra tikslios: ši žvaigždė gali sprogti tiek šiandien, tiek po 10 000 metų.
Taip pat gali būti, kad ji sprogo prieš kelis tūkstančius metų, tačiau dėl itin didelio atstumo nuo Žemės, mes vis dar laukiame, kol mus pasieks sprogimo šviesa.
Neseniai mokslininkai, naudodami vieną didžiausių pasaulyje Čilės teleskopų, pažvelgė į keletą įspūdingo dydžio žvaigždžių, tarp kurių buvo ir Eta Carinae.
Eta Carinae yra vienas ryškiausių ir didžiausių objektų mūsų kosminėje kaimynystėje. Ši žvaigždė yra 90 kartų didesnė už mūsų Saulę, o jos ryškumas – net 5 milijonais kartų didesnis.
Šalia šios milžinės yra įsitaisiusi kita žvaigždė, kurios masė 30 kartu didesnė už Saulės, tačiau tokia menka, palyginus su Eta Carinae, kad mokslininkai apie ją sužinojo tik 1996 metais.
Kas 5,5 metų mažesnioji žvaigždė praskrieja pro pat didesniąją savo seserį ir sukuria tokį energijos šėlsmą, kad kiekviena žvaigždė energiją į kosmosą išmeta 10 milijonų kilometrų per valandą greičiu.
Nors žvaigždės nutolusios „vos“ 7500 šviesmečių atstumu, jas supa didelis ir tankus ūkas, kuris šias žvaigždes paverčia neryškiais šviesuliais naktiniame danguje.
XIX amžiuje Eta Carinae patyrė keletą stiprių išsiveržimų, dėl ko tapo vienu ryškesnių objektų pietiniame danguje.
Šių išsiveržimų metu į kosmosą buvo išmesti didžiuliai dujų ir dulkių kiekiai. Tačiau net ir praėjus keliems šimtams metų, astronomai vis dar studijuoja šių išsiveržimų metu išmestos energijos ir šviesos likučius.
Nėra žinoma, kada Eta Carinae gali vėl išsiveržti ar kokio masto gali būti sprogimas, tačiau ši sistema tampa vis nestabilesnė.
Būtent dėl šios priežasties Maxo Plancko radijo astronomijos instituto mokslininkų komanda nukreipė teleskopą į Eta Carinae ir pažvelgė į tarpą tarp šių dviejų žvaigždžių.
Šis tarpžvaigždinis regionas yra sąlyginai mažas, todėl detalų vaizdą pavyko išgauti pasinaudojus tik keturiais teleskopais.
Mokslininkams pavyko išsiaiškinti, kad abiejų žvaigždžių skleidžiamas vėjas susiduria tokiu dideliu greičiu, jog tarpžvaigdžinė terpė įkaista iki kelių milijonų laipsnių pagal Celsijų.
Susiduriančios dalelės taip pat išskiria intensyvią spinduliuotę. Visas išmetamos medžiagos kokteilis yra toks painus, kad vis dar glumina mokslininkus.
Negana to, mokslininkai netikėtai aptiko ventiliatoriaus formos struktūrą, kurią sukuria dviejų žvaigždžių vėjų susidūrimas.
Visa sistema vis dar yra mįslė mokslininkams, todėl reikia tikėtis, kad mokslininkai išsiaiškins daugiau apie šią sistemą, kol ji nesprogo. O sprogimas būtų išties nepakartojamas reginys.
Parengta pagal „National Geographic“
