Kolonija Mėnulyje, o iš jos - į Marsą: Rusija sukirto rankomis su NASA, jungiasi ir kitos šalys (3)
Rusija ir Jungtinės Valstijos susitarė bendradarbiauti dėl NASA vadovaujamo projekto statyti pirmąją kosminę stotį Mėnulio orbitoje; šį projektą norima išplėtoti iki tolimojo kosmoso tyrimų ir žmonių siuntimo į Marsą.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Partneriai ketina tobulinti tarptautinius techninius standartus, kurie bus naudojami vėliau, ypač – kosmoso stočiai Mėnulio orbitoje kurti“, – sakoma Rusijos kosmoso agentūros pareiškime, paskelbtame pasirašius atitinkamą susitarimą per tarptautinę astronautikos konferenciją Adelaidėje (Australija).
Rusijos ir JAV kosmoso agentūrų vadovai sutarė, kad pirmieji naujos Mėnulio stoties „Deep Space Gateway“ moduliai gali būti iškelti 2024–2026 metais, žurnalistams sakė „Roskosmos“ vadovas Igoris Komarovas.
„Mes susitarėme, kad drauge dalyvausime naujos tarptautinės, Mėnulio orbita skriejančios stoties... projekte. Pirmuoju etapu statysime orbitinę dalį, o perspektyvoje numatoma taikyti išbandytas technologijas Mėnulio paviršiuje ir, vėliau, Marse“, – sakė jis.
Nurodoma, kad projekte taip pat gali dalyvauti Kinija, Indija, Brazilija ir Pietų Afrikos Respublika (PAR).
„Mūsų indėlis kuriant stotį gali būti 1–3 moduliai ir unifikuoto susijungimo mechanizmo visiems laivams, besijungiantiems prie stoties, standartai. Be to, Rusija ketina konstrukcijų iškėlimui į Mėnulio orbitą pasitelkti šiuo metu kuriamą naują supersunkiosios klasės raketą nešėją“, – sakė Rusijos kosmoso agentūros vadovas.
Tuo tarpu „Roskosmos“ pilotuojamų programų direktorius Segejus Krikaliovas sakė, kad be šliuzo modulio Rusija gali naujajai stočiai pastatyti dar ir gyvenamąjį modulį.
I. Komarovas pabrėžė, kad dėl visų dalyvaujančių šalių konkrečių technologinių ir finansinių indėlių bus tariamasi kitą kartą.
