Fizikos įdomybės, kurių nepasakoja mokykloje: ką reikia žinoti apie šviesos greitį, energiją, garsą kosmose, temperatūrą ir laiką

Pavyzdys su lazeriu ant Menulio arba Jupiterio pavirsiaus yra visiska nesamone. Lazerio spindulys yra ribojamas sviesos greicio, tai staiga pasukus lazerio saltini, taskas stebuklingai nepasisuks tuo pat metu, bet tik tada kai nauja trajektorija pasieks taikini. isivaizduok, pili vandeni is kokio nors indo ir staiga patrauki inda i sona, kol naujoj vietoj iskrites vanduo nepasieks zemes, jis kris ten kur buvo indas pries ji pajudinant.

Su lazeriuko spinduliu tai nesąmones pasakoja, šviečiantis taškelis irgi gali judėti ne greičiau negu šviesos greitis.Šviesa iš pakreipto lazerio į Mėnulį naujoje pozicijoje atsiras po 1 sekundės, nes per tiek laiko šviesa nuskrenda į Mėnulį. Man teko skaityti geresnį pavyzdį su tariamai greitu judėjimu - išsivaizduokite kad turime žirkles, kurių ilgis yra iki Saturno orbitos, nukerpame siūlą esantį prie Saturno, ir atrodo iškart pažeistas reliatyvumo principas. Kur klaida?

Taip uztruks kol pasieks, bet. kai poslinkis jau prasides paciame menulio pavirsiuje, tai tas poslinkis gali vykti didesniu nei sviesa greiciu. Isivaizduok kad lazeliuka tu pasukai per 0,0001 sek. Tada dar sekunde ar kiek svies i ta pati taska, o pirmiesiems pajudinto lazeriuko fotonams pasiekus menulio pavirsiu, taskas ims judeti per menulio pavirsiu dideliu greiciu ir uz 0,0001 sek jau bus kitam menulio kraste. Greiciau uz sviesa. Bet ne fotonai judes greiciau o tik atspindys , kuri sukels vis kiti fotonai, judantys sviesos greiciu....

Manau kad visa gudrybe cia tame, kad joks daiktas nera toks standus, kad poveikis persiduotu greiciau uz sviesa. t.y paspaudus zirkles jos jau susispaustu musu gale o anas galas dar nejudetu. o judesys persiduotu ne didesniu nei c greiciu.

Va kas keista man pasirode tai garso sklidimas kosmose. Visada maniau, kad atomai kosmose yra tokie reti kad nedaro poveikio viens kitam.....t.y. pajudinus atoma jis rodos kad neturetu stumti/traukti is paskos kitu atomu.

Kaip kur, žvaigždžių vėjai sukuria sutankėjimus, dar ūkai būna, netoli žvaigždžių irgi tankis santykinai didelis.

Puikus straipsnis, norisi daugiau tokių.

- Pasukus lazerį, spindulys neatsiras naujoj vietoj greičiau nei sviesos greitis. Pavyzdys yra VISIŠKA NESAMONĖ. Taško pasislinkimas ant mėnulio tėra tik projekcija, o ne faktinis jo pasislinkimas. - Faktinis pasislinkimas negalimas tol kol fotonai nepasieks mėnulio paviršiaus. - Daug įtikinamiau būtų jeigu šviesos greitis yra didžiausias materijoj, bet ne kitų materijų atžvilgiu. Pvz.: šviesa juda vakume, o tas vakumas juda savo greičiu kitų struktūrų atžvilgiu. Greitis sumuojasi ir turime didesnį nei šviesos greitį. Lygiai kaip tu bėgtum traukinyje, o jis judėtų žemės paviršiaus atžvilgiu. -------------- o va kaip čia dėl laiko? Man tai skamba neįtikinamai, kai sakoma jog judant greičiau lėtėja judančio objekto laikas. Tai tik projekcija, o ne faktas. Tiesiog judėdamas greičiau tu sugebi nuveikti daugiau ir tiek.. Pvz.: žaidimuose yra yra funkcija, sulėtinti savo laiką kad galėtum geriau nusitaikyti. Realiai tu sulėtini žaidimą, o projektcija yra ta jog tu ale pagreitini savo judėjimą taip kad sugebi geriau įžvelgti ir nusitaikyti į greitai judantį objektą. Tai veiksminga žaidžiant vienam misijas, bet multiplayre sulėtindamas aplinką tu sulėtėji ir kitų žaidėjų atžvilgiu ir jie geriau gali nusitaikyti į tave.

Lėtėja, yra eksperimentų, bet ir paaiškinimų tam ne vienas. Tas kitas ne reliatyvistinis tai , kad masė realiai (ne reliatyviai) didėja judėdama eterio atžvilgiu. Čia išplaukia iš to, kad objektai turi ir banginių sąvybių, o banginis objektas traukiasi judėdamas terpės atžvilgiu. Buvo eksperimentų net su garso stovinčiom bangom. Tada trumpesnė banga daugiau energijos (ir masės tuo pačiu). Daugiau masės lėčiau juda lyg laikas būtų sulėtėjęs, nes impulsas išlieka tas pats p = mv na kokio kamuoliuko raketoje raketos atžvilgiu.

Hmm... iš pradžių tikrai ir man užkliuvo tas faktas straipsnyje apie lazerio taško viršijamą c, bet.. labai patiko whydoes išsakyta mintis. ir ten pagal mane tai viskas kaip ir gerai, tačiau kai lazeris šviečia į vieną tašką Mėnulyje (tarkim kad nėra nuostolių šviesai nukeliauti iki ten ), tai taškas ir yra taškas. Kai staiga pasukamas lazeris, tas taškas bus Mėnulyje apie 1,3 sek. ar pan., bet už tos 0,0001 sek. taškas turėtų atsirasti kitoj pusėj. Nematau nieko blogo čia.. Tik kai per tą 0,0001 sek. lazerio išmesti fotonai pasieks Mėnulį, aš manau kad jie bus taip retai išsidėstę, kad ant Mėnulio paviršiaus keliaus ne "taškas" o tik padriki atskiri fotonai, tarp kurių bus tarpai ir tokios "trajektorijos" aš jau nevadinčiau "taško judėjimu viršijant c".

sitas pvz su lazerio tasku yra konkreti nesamone. tai kad tu pakreipei lazeri, taskas iskart nepasislenka, nes pirma turi nukeliaut sviesa savo ribotu greiciu iki naujos tasko (atsispindejimo vietos). ir kol nukeliaus - tol jokio naujo sviesos tasko nebus, ir taip kompensuosis tas atseit "pagreitejimas". o atspindys atgal keliaus dar tiek pat laiko - tai realiai stebetojas kraipantis lazeri matys ne tasko pagreitejima, o suletejima... o pats taskas stebetojui netoli tasko judes tik sviesos greiciu... su zirklem daug geresnis pvz ir dar reiktu pridurt - kad zirkles absoliuciai standzios, kad ten nepaistaliotu apie visokius lankstumus teoriskai zirkliu galai, nuo tos vietos kur judes greiciau uz sviesa turetu pradet lydytis ir sviest. ir toks dalykas turetu but neimanomas - prakest zirkliu galus greiciau uz sviesa - jei sviesos greitis yra ribine verte... ----------- as aplamai manau pati sviesos greicio fiksuota riba yra didziausia fizikos nesamone. tai neirodyta. ten su "terpes" savoka gana gudriai manipuliuoja seniau manipuliuoavo su "eterio" savoka nedaug ziuriu fizika pazenge nuo viduramziu... tiesiog mes nezinom ar yra kazkokia kitokia terpe, dar retesne net uz vakuma. vakumas tera tik savoka, kai aplinka tuscia nuo mums zinomu ir ismatuojamu dalyku kaip materija - bet mes dar iki siol nezinom kas fiziskai perduoda magnetini lauka, ir aplamai nezinom kaip persiduoda gravitacija ir kai nera pilno modelio, paistaliot apie kazkoki fiksuota sviesos greiti yra akivaidus melas. galbut jei kazkas, kas perduoda magnetini lauka ir gravitacija butu pasalintas is vakumo - galbut sviesos greitis taptu didesnis. o gal mazesnis. gal isvis sviesa sustotu. gal tokia sviesos greicio stabilizacija - tai tiesiog tokia savybe vakumo aplinkoje ir tiek.

su energija irgi kazka nusisnekejo. pradzioje pareiske, kad yra neigiama energija, o paskui visa likusi dalis - paistalai apie mastelio ir atskaitos tasko kaitaliojima, del patogimo skaiciuot... bet juk tai neirodo, kad yra neigiama energija... vadinas iseina mokykloj teisingai esme desto. ----- straipsnio pabaiga su laiku uzmusa. reliatyvumo teorija de to ir yra tik teorija, nes tai matematiskai pritempta nesamone...nesuprantu kam ja isvis desto... butu vadoveliuose tiesiog paprastas pareiskimas - fizika nesupranta kas yra laikas. ir viskas butu aisku

Isivaizduok sukasi elektronas. Ir kai juda atomas, elektronui galbut irgi atsiranda 'darbas' suktis. Ir visoms mirko dalelems virpeti. Kazkaip gaunasi kad sisteminis virpejimas suleteja. Kadangi sueletja proporcingai, tai laiko skirtumas nesijaucia sistemoje, o is isores ziurint 'laikas" slenka leciau. Ivis mano manymu fizikoje nera laiko kaip atskiro daikto. Yra palyginimai tarp skirtingu erdves poziciju. Kitaip tariant viskas per pokyti/judesi. Tad ir skirtingas 'laikas' greityje turi buti issifruojamas per judesi ir inercija.

su spinduliu tai briedas visiskas. Taskas spindulio nera kunas ir jis negali judeti. Tai musu isivaizduojamo objekto judejimas. ir tavo pavyzdi su menuliu tai nieko nesupratau. Nebent ideja ta, kad kol darai judesi su lazeriu, nenutrukstamai is jo padauoda elektronus. Tad jei tu lazeri pajudinsi beveik sviesos greiciu, tai spinduliais bus nuklotas kelias kad ir per visa menuli. Tik menulio atstumas ten milijonais kartu didesnis uz lazerio judinimo kelia. Tik vistiek nesuprantu, prie ko fizikos uzdaviny tokia nesamone. Tai nera objektas ir jis negali judeti, nes tokio daikto nera. Tai sistema atskiru tarpusavy nepriklausomu spinduliu.

Nelabai supranti apie ka kalbi Lazerio spindulys, arba seselio projekcija - bene klasikiniai pavyzdziai, kuriuos sutiksi daugelyje saltiniu apie FTL. Kad ir pirmas pasitaikes: https://en.wikipedia.org/wiki/Faster-th ... nd_shadows Kalbant apie laika - tu rimtai keli klausima del vieno is didziausiu zmonijos protu numatyto, bei eksperimentais irodyto reiskinio, lygindamas tai su kompiuteriniu zaidimu? Really?

Dėl lazerio ant mėnulio įdomus reikalas. Esmė kaip ir aiški, ir viskas lyg ir ok, bet kokį vaizdą matysim jau kitas reikalas, nemanau, kad matysim tą patį spindulį( tiksliau bus mažesnis ryškumas, dėl mažesnio fotonų kiekio). Paimkime vandens žarną ir liekime iš jos vandenį (fotonus) jei ją judiname iš lėto ciurkšlė juda ant žemės, tačiau paimkime tokią situaciją, kad atsukame vandenį ir pajudiname tarkim 180 laipsnių priešais save greičiau nei bėga vanduo iš žarnos ir čiurkšlės vientisumas dings. O dėl garso kosmose tai jei banga nėra girdima tai ten nėra garsas, tai vadinama išilgine banga. Geriausiu atveju infra arba ultra garsas.

Nujaučiu, kad žodžiui „teorija“ suteikiate visi ne tą prasmę, kuria ji dėstoma bent iš tolo moksliniuose darbuose. Iš pasakymo atrodo, lyg tai būtų tik prielaida, hipotezė, o ne teorija, kurią įnirtingai bandyta, bandoma ir bus bandoma paneigti, tačiau kol kas to nepavyko įgyvendinti.

Gerai, sakot kad lazeriuko pavyzdys nelabai idomus tuom kad tas taskas nera kunas o tik atspindys ir tt. O kas jeigu paimt grynai mechanine sistema, surast tinkamas medziagas ir suprojektuot 2km skersmens besisukanti kuna, pvz diska ar kokias nors mentes kaip pas sraigtasparni, ir issukt jas iki 50000 aps/s? Menciu galai tuomet skries v=2*pi*R*f= 314,000km/s greiciu, taigi paprastas kunas virsys sviesos greiti. P.S. zinau kad tai yra grandiozinis projektas, kad jis turi suktis vakuume, bus gremezdiskas ir tt, bet kalbam apie tai kad ji pagamint ir issukt nemaiso jokios reliatyvumo teorijos.