Keliaujant į Marsą tektų išbandyti labai neįprastą maistą, kokio Žemėje turbūt dar niekas nėra ragavęs ()
Kelionė į Marsą kelia daug klausimų. Tarp jų - ką astronautai valgys ir kur reikės dėti jų išmatas. Panašu, kad abi problemas galima išspręsti ir vienu kartu.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jums iš pradžių gali pasirodyti, kad tai apskritai nėra problema. Maisto galima pasiimti su savimi ar užsiauginti, o gamtines atliekas tiesiog išmesti į atvirą kosmosą. Tačiau viskas nėra taip paprasta. Žmogaus šlapimas gali būti perdirbamas į vartojimui tinkamą vandenį. Tokia sistema jau veikia Tarptautinėje Kosminėje Stotyje ir ne vienoje vietoje Žemėje. Vandens švaistyti negalima, todėl neabejotina, kad kažkas panašaus būtų pritaikyta ir į Marsą skriejančiame erdvėlaivyje. Tuo tarpu maistas ir išmatos yra tikras galvosūkis.
Maisto neabejotinai reikės pasiimti su savimi, tačiau jo kiekis bus ribotas. Kuo daugiau krovinio su bus pasiimta, tuo sunkesnis bus erdvėlaivis, tuo daugiau jėgos jam reikės. Išmatų išmesti į atvirą kosmosą taip pat nereikėtų skubėti - tokia sistema potencialiai būtų silpnas taškas erdvėlaivio konstrukcijoje. Taigi, kliūtys nemažos, bet įveikiamos. Ir Pensilvanijos Universiteto mokslininkai mano, kad išspręsti šias problemas galima sąlyginai paprastai.
Mokslininkai mano, kad išeitis - žmogaus išmatose auginamos valgomos bakterijos. Kandidatų valgomų bakterijų kolonijoms auginti yra nemažai, tačiau joms reikalingos maistinės medžiagos. Augalams taip pat reikia tinkamų sąlygų, tačiau augalų auginimo sistemos užima per daug vietos ir reikalauja per daug energijos. Bakterijas galima auginti be papildomų pastangų nedideliuose konteineriuose. Tačiau aišku, kad maisto maišymas su išmatomis būtų pavojingas ir niekas to daryti neketina.
Iš tikrųjų šio metodo sėkmei reikalingos dvi bakterijų rūšys. Viena skaidytų išmatas ir išskirtų metaną, o kita pasinaudotų šiomis dujomis, kad augtų į maistui tinkamas kolonijas. Taigi, priešingai nei skelbia kai kurios antraštės internete, maistas nebūtų auginamas ant išmatų ir pačios atliekos nebūtų kažkaip stebuklingai transformuojamos į maistą. Tikrasis sprendimas būtų saugus ir nekeltų pasišlykštėjimo. Nebent bakterijų skonis nebūtų toks, kokio astronautai norėtų iš savo kasdienio maisto.
Bakterijų kolonijos gali būti valgomos visiškai saugiai, o jų auginimui nereiktų daug erdvės ar energijos. Tačiau tikriausiai apmokymų metu astronautus reikėtų įpratinti valgyti šį gana nemalonų maistą. Tikrosios kelionės metu jiems reikėtų papildomai vartoti maisto papildus, kurie užpildytų neįprastos mitybos trūkumus.