Kiek iš tikro yra kosminių šiukšlių ir kada jos pradės kristi ant mūsų galvų? (Video) (1)
Kinijos kosminė laboratorija „Tiangong-1“ nesenai pasiekė Žemės paviršių. Ji tikrai nėra pirmas ir tikrai nebus paskutinis erdvėlaivis, suskilęs arba užsiliepsnojęs pusiaukelėje į Žemės paviršių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kažkur apie pusė milijono dalelių, dar vadinamų kosminėmis šiukšlėmis – žmonių pagamintų ir natūraliai susiformuojančių objektų, galinčių pasiekti didesnį nei 28 000 kilometrų per valandą greitį.
Kyla klausimas, ar šios šiukšlės kada nors pasiekia Žemės paviršių? Atsakymas – taip.
Tarptautinio aplinkos palydovo atstovai, nacionalinė vandenynų ir atmosferos tyrimų asociacija (NOAA) tai patvirtino šių metų pradžioje.
„Vidutiniškai, kažkur 200-400 mūsų sekamų objektų kiekvienais metais patenka į Žemės atmosferą“, – teigia NOAA.
Bet kaip galima pastebėti, žmonėms neprireikia kas kartą išvengti liepsnojančių dalelių, krentančių iš dangaus, o taip yra dėl to, kad dauguma jų neišgyvena kelionės ir sudega dar prieš pasiekiant Žemės paviršių.
Kita priežastis yra ta, kad Žemė yra didelė ir 70 proc. jos paviršiaus dengia vanduo, todėl jei kokia dalelė ir nukrenta į atvirą vandenyną, niekas apie ją niekada ir nesužino.
Iš 500 000 nuolaužų dalelių, skriejančių Žemės orbitoje, beveik 200 000 iš jų yra didesnės nei futbolo kamuolys. Šios didesnės šiukšlės – ir 300 000 mažesnių dalių – yra sekamos JAV saugumo departamento ir NASA.
Animacijoje, sukurtoje NASA ir publikuotoje „Youtube“, rodomas Žemės, apsuptos iš žmogaus sukurtų objektų susidariusių šiukšlių debesies, vaizdas. Šiukšlės aplink Žemę sudaro padriką ir ištęstą diską.
Kosminės šiukšlės kelia didelę grėsmę aktyviems palydovams, kosmoso teleskopams ir Tarptautinei kosminiai stočiai – žmonėms, vaikštantiems Žemės paviršiuje, bijoti nėra ko.
Tikimybė, kad ant žmogaus užkris kosminė šiukšlė, atskriejusi iš kosmoso, yra 1 iš 300 trilijonų – o tai yra kažkur 10 mln. kartų mažesnė tikimybė, nei būti nutrenktam žaibo, teigia Europos kosmoso agentūra.
