Kodėl Venera tokia lėta? Sukimosi sparta nuolat kinta ir dabar yra aišku, kaip tai vyksta

Viena is teoriju kodel venere taip letai sukasi ir sukasi y kita puse nei dauguma saules sistemos planetu , kad pries kazkiek laiko venera turejo gana didely palydova kuris elipsoide orbita veikiama saules vejo ar del kazko kito susiliejo su veneros planeta , del to planeta virto issilydziusiu uolienu planeta su tankia anglies dioksido planeta, ir tai galetu paaiskint kodel venera neturi magnetinio lauko nes jos braduolys nuo smugio buvo sustabdytas ir pernaujo formuojasi , aisku dar gali but kad neturi magnetinio lauko del sunkiuju metalisku elementu trukumo, jei planeta senai butu neturejusi magnetinio lauko jos atmosfera jau seniai turejo nupusti saules vejas, del to manau kad tas yvykis nutiko gana neseniai.

mazai tiketina. jei nukrito didelis kunas - butu akivaizdus krateris. zemeje juk susiformavo istisas kontinentas, tik paskui i gabalus suskilinejo - bet iki siol kataklizmo proceso veikla matosi. atmosferos irgi nepraradom. matytusi ir Veneroje toks "nukritimas". as manau "atmosferos islaikymas" arti Saules susijes tik su planetos dydziu, o ne su magnetiniu lauku. tiesiog nebuvo matyt salygu nusodint angli is Veneros atmosferos. ten principe net ne atmosfera, o anglies dioksido vandenynas, tik perkaitintas kaip pas mus Zemeje yra vandens junginio vandenynai, bet skystos bukles. o vandens junginio garu Zemes atsmosferoje salyginai procentaliai mazai. o vat Veneros atmosferoje isgarintas visas. uztat ir salygos nekokios - slegis kaip vandenyno dugne ir temperatura nesamoninga... bet nuskrist Veneron ir plaukiot sitam dujiniam vandenyne manau butu techniskai nelabai sudetinga. gal net keliskart lengviau nei Marse "issisodint". Marsas neperspektyvu - mazai kas suvokia, kad pakankamas savaiminis slegis svarbiau uz tvirta pavirsiu po kojom. vakumas nuzudo praktiskai akimirksniu, pasyviniu priemoniu apsisaugot principe nera - tektu visa slegio aplinka dirbtinai palaikyt. o "skest" arba "perkaitinet" galima labai ilgai ir budu issigelbet daug... plaukiojimo ir kondicionavimosi patirties Zemeje yra sociai. galimi pasyvus - savaiminiai sprendimai, kur veiktu ir be papildomo zmoniu kisimosi ir pastovios prieziuros.

"Beveik visame Veneros paviršiuje pastebimi vulkaninio aktyvumo požymiai. Apskritai Veneroje yra keletą kartų daugiau ugnikalnių nei Žemėje, taip pat 167 gigantiški ugnikalniai, kurių skersmuo didesnis nei 100 km (Žemėje toks ugnikalnių kompleksas tik 1). Veneros kraterių dydis labai nevienodas – nuo 3 iki 280 km skersmens" vikipedija . Manau tas geologinis altyvumas daugiausiair susildo atmosfera o anglies dioksido atmosfera isnesioja siluma , o kalba eina kodel venera sukasi taip letai aplink savo asy , as irgi ispradziu maniau kad venera per arti savo zvaigzdes ir ji del gravitaciniu efektu nesisuka aplink savo pvz kaip merkurijus, taciau ji sukasi letai ir sukasi y priesinga puse del ko kazkada ir rase technologijos.lt straipsnis kad galbut jinai jaunysteje turejo palydova kuris skridamas zema orbita sukele potvynius atoslugio jegas del ko venera suletejo o finale kaip ikrito palydovas tarkim 5000km diametro ukaitino venera o joje esantis vanduo isgaravo saules spinduliai suskalde vandens garu molekules lengvesnis vandenilis dingo buvo nupustas toliau o likes deguonisnjungesi su anglimi ir t.t o del veneros sukimosi aplink asy tai manau jis kazkaip susijas su planetos dydziu ir nuotoliu nuo saules , pvz zemei 24 h , marse irgi panasiai 25h lyg taciau marsas mazesnis ir toliau taigi manau kad apsisukimo gretis yra prooorcingas

Proporcingas nuo atstumo nuo zvaigzdes ir planetos dydzio

kaip tik venera yra visiskai neperspektyvi. veneros pavirsiuje tempertatura siekia kelis simtus laipsniu pagal celsiju, o atmostefors slegis, kaip 1km vandenuno dugne. dar reikia nepamirsti, kad lija sieros rugstimi. esant tokiom salygom marsas panasus i roju

kad sukimosi greitis priklauso nuo atstumo ir dydzio, tai nera visai tiesa. zemes sukimosi greiti letina menulis. kazkur skaiciau, jei zeme neturetu palydovo, tai apie savo asi apsisuktu keleta kartu greiciau, nei dabar. sumazejusi sukimosi greiti geriausiai paaiskina susidurimas su kitu objektu: galbut milzinisku asteroidu arba kita planeta

Visi minimi pragarai gresia planetos paviršiuje. Pakankamai dideliame aukštyje temperatūra ir slėgis visai normalūs ir balionas, kuriame būtų Žemės atmosfera, galėtų skrajoti Veneros CO₂ atmosferoje, nesibaimindamas sieros rūgšties lietų.

tik tas balionas turėtų būti atsparus gana rimtoms audroms. Aš balsuočiau už marsą. Pastatei angarą, su rankine pompa priputei 100atm ir jau turi normalų slėgį Tik saulė tolokai, daug baterijų reikės elektrai.

cia ne balsavimo klausimas. gali iskart ir abi planetas kolonizuot vienu metu. cia labiau resursu ir galimos naudos klausimas. ka tu veiksi tame Marse? gyvensi centrifugoje, kad kaulai nesubyretu ir pastoviai lauksi resursu atvezimo - nes nieko ten nera tame Marse. asteroide gali issilaipint irgi labai lengvai. Menulyje irgi. nu ir kas is to? o vat Venera perspektyvi. ten visu pirma pakankama gravitacija gyvent be problemu ilgesnius laikotarpius. plius pilna energijos. plius yra deguonis. pradzioje paplaukiosi balionuose. paskui galima angli manau nesunkiai nusodint is atmosferos ir isvis apgyvendint kalnu virsunes. ir taip po biski isissavint teritorija iki priimtinos situacijos. net isukt manau kazkiek galima planeta tinkamai pabombardavus kokiais ledo asteroidais - jei toks poreikis iskiltu. Marse nieko tokio neapsimoka daryt - per daug neracionalu. vistiek liks gravitacine problema. o jei zmonija isspres gravitacijos problema - tada jokiu planetu pavirsius aplamai nereikalingas bus... pats issilaipinimo klausimas atkris. galimes statyt tiesiog kosmines stotis.

pati planeta yra salyginai didele, todel gravitacija sugeba islaikyti atmosfera. lengvus elementus kaip vandenilis ar helis saules vejas nupucia, todel atmosferoje yra daug sieros, anglies ir t.t., kuriu taip lengvai nenupucia. aisku gal po keliu simtu milijonu metu atmosferos bus like daug maziau, bet atmosfera praranda daug kartu leciau nei marse. turint tarkim technologijas planetu teraformavimai dali atmosferos galima butu perkelti i menuli, marsa ar dar kitur. galbut tie visi elementai, esantys veneros atmosferoje, bus panaudoti kazkokiu tai kosminiu stoviu statyboms

teoriskai dirbtines gravitacijos problema kosminese stotyse yra issprendziama. ir tai yra besisukancios kosmines stotys. iscentrine jega panaudoja kaip zemes trauka. aisku norint pastatyi tokia kosmine stoti su 1G trauka reikalingas milzinas kiekis resursu ir su dabartinemis technologijomis dar nera labai imanoma

cia tik dalinis sprendimas. atmosferos toks sprendimas nesulaiko. poveiki organizmui irgi dar tektu tirt ir tirt. tektu viska pastoviai remontuot ir atradinet. palaikymui reiktu kruvos energetiniu islaidu. o pakankamai didele planeta kaip Venera - ten jau savaimine stabili sistema. Marse tas tiesiog neimanoma - tektu statyt vos ne nuo nulio viska kaip ir kosmose. ta prasme ar islist is laivo i kosmosa, ar islist is laivo Marse - mazai skirtumo. o Veneroj uztenka tik siektiek adaptuot jau senai isbandytas Zemeje technologijas ir galesi vos ne su tapkem vaiksciot ir uzsiimt iprasta beprasme bezdzioniu veikla