Tai būtų tikra revoliucija kosmonautikoje: Japonija kuria kosminį liftą ir jau šį mėnesį atliks pirmąjį bandymą orbitoje (Video)

ir kaip gi tuos 96000km pakelti i kosmosa? gales dar pagalvoti 100metu

pakilt iki 30-40km yra pigu, uztenka paprasto baliono. principe dykai. brangumas prasideda keliant krovini auksciau. to "kosminio lifto" galas turetu kabalduot kazkur ten. cia turetu but savaime aisku net vaikui. "priris" matai prie zemes tokia nestabilia konstrukcija arba iskelia matai 10 metru ilgio troseli... bent kokiu 50km trosas turetu but bandomas... kai paskaitai tokias nesamones - tai matosi kad cia piaro kompanija arba finansuotoju(mokesciu moketoju) lesu svaistymas. ir nieko daugiau.

Su lifto idėjos kliūna vienas mažas niuansas - kiek įdėsi jėgos "kopti" tuo lynu, maždaug tokia pat jėga bus traukiamas ir palydovas žemyn, ir čia dar be pačios Žemės traukos. T.y. palydovas vistiek turės deginti kurą, kad nežemėtų. Visas sutaupymas vien iš to, kad kilimą bus galima padaryti ne tokį invensyvų/smūginį kaip raketos atveju?

nu as kaip suprantu, kosmose saules niekas nedengia ir neabsorbuoja, isskyrus nebent Zemes ir Menulio seselius. ir energijos kiekiai su tinkama iranga principe beveik begaliniai. aisku butu idomu smulkiau suzinot siulomus sprendimus, kaip ten tie japonai kompensuos krovinio istraukimo gravitacijos poveiki. kad nenukristu viskas atgal istraukinejant . cia geras klausimas. galbut kokios ciklines korekcijos orbitos bus, atitolins palydova po istraukimo ir pasiruos sekanciam iskelimui. teoriskai jei pririst prie zemes kazkokia pakankama mase - tai del iscentrines sukimosi jegos butu itempta ir neaktualu butu. teuztektu tik kabintis i lyna mechaniskai. bet ten i ta lyna juk dauzytusi visokie ciklonai ir speju viskas taip virpetu, kad nebutu imanoma juo judet. pagal mane paprasciau butu ne lifto statyba, o issikisancio i kosmosa gigantisko kalno. medziagu kolosaliai daug - bet uztat stabili konstrukcija butu. kuri nesugriutu ir net palikta be prieziuros. ir nereiktu ten ieskot kazkokiu "supertvirtu" neaisku ko, kas galbut teimanoma tik teoriskai... skraidytum kosmosan nuo virsunes ir tiek. Antarktida butu ideali vieta.

Apie kokio dydžio kalną kalbi? Tiek lyno tiek kalno atveju yra viena didelė problema kurią raketos senai įsprendžia - panaudojimo galimybės. Raketomis galima pakelti krovinį į bet kokią norimą orbitą. Skirtingų tipų palydovai naudoja skirtingas orbitas. Žemės fotografavimo palydovai naudoja poliarines arba saulei sinchroniškas orbitas, nes jomis galima pasiekti bet kurią žemės vietą. Navigacija ir komunikacija dažnai naudoja geostacionaras orbitas, dėl kurių galima visą laiką padengi tą pačią, arba tiesiog artimą zoną visą parą. ISS sukasi žemoje orbitoje, kurioje yra šiek tiek trinties, dėl ko ši stotis kada nors nukris. Tokias orbitas pagrinde naudoja ekspermentiniai palydovai ir kosminės stotys. Turint lyną, juo galima pasikelti į bet kokią lyno vietą, tačiau krovinius į orbitą pagrinde galima paleisti netoli geostacionarios orbitos. Kitaip kroviniui reikės kuro ir variklio pakoreguoti orbitai. Jei kažką nuo lifto paleistume žemesniame aukštyje, krovinys tiesiog nukristų, nes neturėtų pakankamo greičio. Tačiau didelis pliusas būtų leisti krovinius didesniame aukštyje, nes jie išskristų iš žemės orbitos. Turint kalną, tavo kalno aukštis turi bent 36000 km , kad iš jo paleistas daiktas tiesiog nenukristų žemyn. Taip pat antarktida yra pati blogiausia vieta, nes žemės sukimasis visai nepadėtų, geriausia statyti kuo arčiau pusiaujo, arba tarkim himalajuose, jau turim 8 km, teliko tik 35992 km statinio.

tu matyt nesupranti iki galo nei lyno, nei kalno idejos. lynas turi but minimum 36000km ilgio tik jei besvoris, manau ten paskaiciavo kiek reikia atstumo, kad lynas butu itemptas ir kad kompensuot jo svori su tom teorinem medziagom, kad atseit jau kaip ir "yra". ten kaip supratau is straipsnio - gaunasi apie 100000km eiles... del kalno - tera svarbu tik pastatyt tokio aukscio, kad "pradurt" tankiuosius atmosferos sluoksnius, kurie baigiasi kazkur ties 40-80km riba. manau 100km kalno butu daugiau nei pakankamai. o likusia dali iveikt, kad krovinys nenukristu atgal galima tiesiog "saudant" pvz su elektromagnetine katapulta. raketos turi labai dideliu minusu - reikia kelt ir pati kura - kas yra bereikalingas svoris. su kalnu gali kelt tik pati krovini ir panaudot energija arti 100% vietoj keliu % su raketom... kalno reikia tik tam - kad nebutu atmosferos trinties pasipriesinimo. galima ir nuo zemes pavirsiaus saudyt - bet isgaruos krovinys nuo karscio teks tada kazkokias karsciui atsparias dangas daryt ar dar kokias nors nesamones. nebus saugumo. reiks labai didelio pradinio greicio ir t.t. Antarktida kalnui del to - nes ten atmosferos sluoksnis plonesnis. lyna tai aisku kazkur ties pusiauju tektu kabint. as manau greiciausiai galima ir kazkaip fiziskai panaikint gravitacijos poveiki - nereiks tada nei kalno, nei lyno tiesiog musu mokslas dar per skystas, kad istirt gravitacijos esme ar genijus negime koks nors... o paskutiniai prototipai tejuda tik kryptim: mazdaug pakilt lektuvu iki retesnes atmosferos - o paskui jau su raketa... gal net isgalvos kokiu balionu pakilt ir tada raketa... manau jei zmonija susimestu del kosmoso - kalnas ikandamas projektelis. lynas - tiesiog nerealus. o raketos per brangu - ikanda tik imperijos...

Menkas niuansas, 100km aukščio kalnas turėtų būt toks masyvus, kad paveiktų ir žemės sukimąsi, ir orus, vandenynų sroves ir t.t. Bet tai, taigi tau pasekmės nesvarbu.

sukimosi nepaveiktu niekaip. orus paveiktu jei butu statomas ne Antarktidoj ar Arktyje. vandenynu sroves paveiktu jei butu statomas ne Antarktidoj, o Arktyje butu nezymus poveikis. Marsas beja turi toki kalna, ir net ne geriausioj planetos vietoj. ten ideali vieta tenyksciam kosminiam aerodromui. konstrukcijos nebutinai turi but masyvios. ta prasme nebutina zemiu kruva suverst, ypac virsutinei daliai. aisku kazkoks poveikis tektoninei plokstei tikrai bus gal net ir pasmuks kelis simtus metru ir zala bus zymi manau imanoma minimizuot poveiki. nesirinkom juk gyvent ant skystos planetos - bet manau galima kazka padaryt. cia butu vistiek zenkliai perspektyviau nei visokius religinius auklet, mokint durnius, zmoniu teises plest ar uzsiiminet propagandinem ekologijom...

Kodėl tu toks skeptikas pasidarei? O gak tu tiesiog mėgsti paverkti viešai kaip viskas yra chujova?

Ne, tikrai orų nepaveiktų. Kaip ir nepaveikia vargana 1500m kalvelė, kurios vienoje pusėje lyja dažnai, o kitoje tris kartus rečiau, kur temperatūrų skirtumas, per 50km atstumą tiesiai skirtumas siekia ir 10 laipsnių, tai 100,000 metrų kalno įtaka orams būtų menka. Ką vartoji, aš ir noriu.

Man atrodo, kad viršutiniame lyno gale pritvirtinus pakankamai masyvų kūną ir iškėlus jį virš "pabėgimo" orbitos, jis laikys lyną įtemptą vien dėl išcentrinės jėgos.

laikyt tai laikytu. bet situacija reiktu pastoviai AKTYVIAI kontroliuot. kitaip arba nukris arba nutruks ir "iskris" kosmosan. ar koks nors tarpinis variantas. tu labai noretum - kad tau ant galvos dribteltu toks "sedevras"? nes ten kompiuteris koks nors sutriko trumpam, ar mini meteoritas numuse kazka... cia tau ne koks palydovas, kur kelis namus nugriautu nudribes. cia visiskai nusluotu pvz ir Vilniu, ir Kauna vienu metu - jei kritimo linija sutaptu.

permastyk viska apie orus, jei stoves Antarktidoj. ten orai nekintantys - stovi pastovus anticiklonas. kalnas tik dar labiau stabilizuotu orus. gal net pasaulini atsilima sustabdytu ar suteiktu galimybe aktyviai valdyt noret "ka nors vartot" nori tik tie kur masto su sikna tie kur supranta, kas yra mastymas - sito posakio nevartoja, o tik juokiasi is ji vartojanciu

Nesenai gerdamas, nusprendžiau kad žemė yra bliūdo formos. Apvali ji tikrai negali būti, nes kitaip australai nukristų. Plokščia irgi, nes visas vanduo išbėgtų. Taigi belieka bliūdo formą. O su bliūdu kalnas nepadės, mums reikia pastatyti gigantišką šaukštą, kad galėtume per jį išlipti į kosmosą.