Naujas tyrimas rodo, kad astronautai kosminėse kelionėse gali apakti, o juos apsaugoti galima tik fantastiniuose filmuose rodomu būdu ()
Jau seniai žinoma, kad astronautams, praleidusiems keletą mėnesių mikrogravitacijos sąlygomis, sutrinka regėjimas. Iš dalies tai susiję su pasikeitusiu kraujo slėgiu galvoje, taip pat su akies obuolio formos pokyčiais. Tačiau gali būti, jog problemų šaknys yra gilesnės – mikrogravitacija pakeičia baltymų, susijusių su rega, išraišką organizme.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dabar paskelbti rezultatai tyrimo, kuriame patikrintas mikrogravitacijos poveikis pelių regai.
Dvylika pelių 35 dienas gyveno Tarptautinėje kosminėje stotyje įrengtuose specialiuose narvuose. Šešios gyveno mikrogravitacijos sąlygomis, šešios – centrifugoje, kurioje dirbtinai palaikyta žemiškajai lygi gravitacija.
Pelėms grįžus į Žemę, ištirti jų genų ir baltymų išraiškos pokyčiai, akių ir kraujotakos sistemos struktūra.
Paaiškėjo, kad mikrogravitacijoje gyvenusių pelių akys, ypač jas aptarnaujančios kraujagyslės, patyrė daug daugiau žalos, nei gyvenusių dirbtinėje gravitacijoje. Taip pat pakito ir baltymų išraiška, taip suprastėjo ląstelių taisymo ir mirusių išvalymo procesai. Visais atvejais kosmose buvusių pelių rega buvo prastesnė, nei kontrolinės grupės, likusios Žemėje, tačiau gyvenusios dirbtinėje gravitacijoje patyrė gerokai mažesnius sukrėtimus, nei mikrogravitacijoje.
Taigi panašu, kad rengiant ilgesnes kosmines misijas – pavyzdžiui skrydį į Marsą – reikės pasirūpinti ir dirbtine gravitacija astronautams: besisukančias erdvėlaivių dalis ar ką nors analogiško, ką dažnai rodo fantastiniai filmai apie tolimas kosmines keliones.
Tyrimo rezultatai publikuojami International Journal of Molecular Sciences.
