Gyvybė tikrai gali užgimti su pagalba iš kosmoso: štai ką rodo įdomus tyrimas apie fosforą ()
Visai gyvybei Žemėje reikalingas fosforas – jo junginiai randami ir ląstelių struktūriniuose komponentuose, ir energiją kaupiančiose bei pernešančiose molekulėse. Bet ankstyvos Žemės sąlygomis fosfatai yra menkai tirpūs junginiai, todėl kyla klausimas, kaip jie galėjo prisijungti prie besiformuojančių pirmų gyvų organizmų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dabar pristatytas tyrimas, rodantis, kad kai kurie sudėtingesni fosforo junginiai gali susiformuoti tarpžvaigždinėje terpėje.
Net ir labai šaltoje, vos 5 laipsniai virš absoliutaus nulio, aplinkoje, veikiant jonizuojančiai spinduliuotei, fosfino (PH3) molekulės, sąveikaudamos su vandens ledu, suformuoja fosforo rūgštį (H3PO4), fosfoninę rūgštį (H3PO3) ir pirofosforinę rūgštį (H4P2O7). Šie junginiai, bendrai vadinami okso-rūgštimis (arba deguoninėmis rūgštimis), yra daug reaktyvesni, taigi jaunoje Žemėje galėtų dalyvauti gyvybės formavimesi.
Panašiai galėjo nutikti ir kitose egzoplanetose, taigi šios gyvybei reikalingos komponentės egzistavimas gali menkai priklausyti nuo konkrečios planetinės sistemos sąlygų.
Tyrimo rezultatai publikuojami Nature Communications.
