Neeilinis įvykis astronomijos gerbėjams: kitą savaitę visas dėmesys priklausys Marso planetai - po 6 metų pertraukos nusileis naujas marsaeigis (Video) (0)
Pirmadienį Marse įvyks pirmasis kosminio aparato nusileidimas po daugiau nei šešių metų.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
NASA sukurtas 850 mln. vertės marsaeigis „Mars InSight lander“ į Raudonąją planetą atvyks lapkričio 26 d. popietę. Tikimasi, kad šiuo nusileidimu žmonės džiaugsis lygiai taip pat, kaip ir 2012 m. rugpjūčio 5d. įvykusiu marsaeigio „Curiosity“ nusileidimu.
Žinoma, užtikrinti, kad viskas įvyks taip, kaip reikia – neįmanoma.
„Nors jau darėme tai anksčiau, nusileisti Marse vis tiek yra sunku, ir ši misija niekuo neišskirtinė šiuo klausimu“, – teigia NASA JPL vyresnysis inžinierius Robas Manningas.
„Tam, kad nusileistume iš atmosferos iki paviršiaus, reikia įveikti tūkstantį žingsnių – ir kiekvienas tas žingsnis turi būti nepriekaištingas, jei norime kad visa misija pavyktų“, – pridėjo jis.
Svarbiausias „InSight“ žingsnis – pasiekti Marso atmosferą būtent 12 laipsnių kampu. Jei kampas bus mažesnis, marsaeigis paprasčiausiai atšoks, jei didesnis – sudegs. Antrasis žingsnis – išskleisti savo viršgarsinį parašiutą ir nusileidimo kojas bei paleisti variklius galutiniam nutūpimui.
Visa tai turėtų įvykti per 6 minutes. „Curiosity“ nusileidimas užtruko kiek ilgiau, nes marsaeigis planetoje leidosi naudodamas kitokią strategiją – jis buvo nuleistas iki paviršiaus specialiais kabeliais, naudojant raketa varomą kraną.
„InSight“ leisis netoli „Curiosity“ – tuščiose lygumose, vadinamose Elysium Planitia.
„Jei Elysium Planitia būtų salotos, tai jas sudarytų tik romėniškosios salotos ir lapinis kopūstas – jokio padažo. O jei tai būtų ledai, tai jų skonis būtų vanilinis“, – pasakoja pagrindinis „InSight“ projekto tyrėjas Bruce'as Banderdtas.
Bet tai, kad Elysium Planitia yra plokščia – daugiau privalumų nei trūkumų. „InSight“ tyrinės Marso vidų, todėl misijos komandai visai nesvarbu, koks yra paviršius. Kalnai, kanjonai ir uolos daug labiau pasunkintų ir taip nelengvą nusileidimą.
Savo darbą Marse „InSight“ atliks dviem pagrindiniais instrumentais – geoterminiais zondais ir labai jautriais seismometrais.
Prie „InSight“ misijos dirbantys mokslininkai taip pat naudos ir aparate įrengtą komunikacijos įrangą – bandys užfiksuoti nedidelį Marso ašies svyravimą. Ši informacija turėtų suteikti daug informacijos apie planetos branduolį.
Šios misijos atradimai išvis turėtų padėti mokslininkams geriau suprasti kaip formuojasi ir vystosi planetos, savo charakteristikomis panašios į Marsą.
„InSight“ vardas yra trumpinamas iš „Interior Exploration using Seismic Investigations, Geodesy and Heat Transport“. Marsaeigis kelionei į Marsą buvo paleistas šių metų gegužės 5 d. raketa „Atlas V“. Kartu pakilo ir du maži „Mars Cube One“ erdvėlaiviai, vadinami MarCO-A ir MarCO-B.
Lagamino dydžio MarCO erdvėlaiviai pakilo demonstracinei misijai, kuria yra siekiama parodyti, kad tokie maži prietaisai gali tyrinėti tarpplanetinį kosmosą. MarCO-A ir MarCO-B taip pat bandys nusiųsti į Žemę „InSight“ duomenis apie jo nusileidimą Marse – bet tai nėra svarbiausia misija, nes NASA „Mars Reconnaissance Orbiter“, skirtas Marso žvalgybai, darys tą patį.
MarCO-A ir MarCO-B patys leistis Marse nemėgins. Jie praskries pro Raudonąją planetą kitą pirmadienį, o po to jų gyvavimas greitai pasibaigs.
