Arčiausiai Žemės esanti žvaigždė yra Saulė, tuo tarpu kitos yra taip toli, kad astronomai atstumą nuo mūsų iki jų matuoja jau nebe kilometrais, o šviesmečiais. Jei tokį atstumą bandytume užrašyti kilometrais – gautume be galo didelius skaičius, tuo tarpu šviesmečiai yra paprastesnis būdas, nes šviesa Visatoje juda greičiausiai.

XX a. astronomas Robertas Burnhamas jaunesnysis, sugalvojo būdą, kaip milžinišką atstumą išreikšti paprastesniu ir lengvesniu būdu. Tai jis padarė šviesmetį susiedamas su astronominiu vienetu – atstumu nuo Žemės iki Saulės.

Vienas astronominis vienetas (AV) yra lygus 150 mln. kilometrų. Šį atstumą galima pamatuoti ir kitaip – vienas astronominis vienetas yra lygus šviesos nukeliautam atstumui per 8 minutes. R.Burnhamas pastebėjo, kad vieną šviesmetį sudaro 63 tūkst. AV, o vieną mylią (1,6 km.) – 63 tūkst. colių (160 tūkst. cm.).

Taigi, jei vieną AV mes tapatinsime su vienu coliu, tai vieną šviesmetį reprezentuos viena mylia. Antroji arčiausiai Žemės esanti žvaigždė yra Alpha Centauri – 4,4 šviesmečiai nuo mūsų. Panaudojus R.Burnhamo sistemą, atstumą iki jos galėtume paverti į 7 km., o taip pat apskaičiuoti atstumą iki kitų Visatos darinių:

• Sirijus – 14,5 kilometro;
• Vega – 40 km.;
• Arktūras – 60 km.;
• Antaris – 966 km.;
• Sietyno žvaigždynas – 708 km.;
• Heraklio žvaigždynas – 38,6 tūkst. km.;
• Paukščių tako galaktikos centras – 43,5 tūkst. km.;
• Didžioji Andromedos galaktika – 3,7 mln. km.;
• Sūkurio galaktika – 60 mln. km.;
• Sombrero galaktika – 105 mln. km.;

Šviesa skrieja 300 tūkst. km. per sekundę greičiu, kas yra tikrai įspūdinga. Vos per vieną sekundę šviesa gali apskrieti Žemės paviršių 7,5 kartus. Šis matavimo vienetas yra vadinamas šviessekunde. Vienas šviesmetis yra atstumas, kurį šviesa nukeliauja per metus. Jį apskaičiuoti galite padauginę šviesos nukeliautus kilometrus per sekundę iš sekundžių skaičiaus metuose. Tai yra maždaug 9,5 trilijonai kilometrų.

Parengta pagal earthsky.org

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai ()