Įdomioji fizika: 4 atvejai, kuomet galima viršyti šviesos greitį!

kodėl kirmgraužos, o ne geniaskylės?

Todėl,kad wormhole o ne woodpeckerhole.

Jeigu pvz du objektai tolsta vienas nuo kito šviesos greičiu ir ant vieno iš jų stovi greičio matuoklis,kokiu greičiu jis užfiksuos tolstantį objektą?

Fiksuos, kad jis juda šviesos greičiu. Paradoksas, bet pagal Einšteino teoriją tiesa šviesos greitis visose atskaitos sistemose yra vienodas.

O Alcubierre's warp drive nepaminėsit? Kaip ir wormholes, šis warp drive yra teorinis modelis, kuris leistų, iškreipiant erdvę, judėti apie 14 kartų greičiau nei šviesa. Jam, kiek pamenu irgi reikia egzotiškos materijos - negatyvią energiją turinčių dalelių. Kiek žinau, Hawking'o radiacijos teorijoj taipogi įvedama negatyvios energijos sąvoka, tik klausimas ar tokią dalelę išvis įmanoma būtų užfiksuot?

Ka cia spangsti? Neuzfiksuos nieko, nes sviesa nespes pasiekti tavo to daciko. Del tos pacios priezasties yra ribotas visatos matymas...

Erdvėlaikis juda šviesos greičiu.

atstumais laikas „klampėja“. Bet ir tai nėra keliavimas greičiau už šviesą. Jeigu dabar atstumas nuo Saulės iki Žemės yra ~8 šviesos minutės, tai ir po milijardų metų jis bus toks pats (neskaitant vietinės reikšmės faktorių kaip Saulės, planetų ir artimiausių kitų kūnų sąveikos kaip kad Žemės susidūrimas su kokiu stambiu asteroidu ar energijos praradimas dėl potvynių efektų). Gravitacijos ir greičio balansas mus laiko fiksuotose orbitose pakankamai tvirtai, kad toks nereikšmingas faktorius kaip lokalus erdvės plėtimasis mus iš jo išmuštų. Kaip musė, atsitūpusi ant garvežio, negali jo nuversti nuo bėgių: reikia, kad sąstato masės centras pasislinktų už vėžės, o musės masė tam paprasčiausiai per maža. Mažas mūsų Visatos gabaliukas iš esmės nesikeičia, bet tekant laikui jis užima vis mažesnę Visatos dalį. Kaip ir bet kuris kitas mažas Visatos gabaliukas esantis kur nors kitur. Kitais žodžiais, šviesa iš Saulės mus po milijardo metų pasieks per tokias pat 8 minutes kaip dabar; šviesmečiu mes ir tuomet vadinsime atstumą, kurį šviesa nukeliauja per laiką, kurio reikia Žemei apsisukti aplink Saulę, bet mes pastebėsime, kad šviesai iš žvaigždės dabartiniu milijardo šviesmečių atstumu atkeliauti iki mūsų jau reikės kur kas daugiau metų.

Vienas pasake nesamone, kitas atsake i ta nesamone ir dar neitema kazkaip Cia tas judejimas tai kas? Visatos pacios kazkur krutejimas? Vidaus reikalai ar pletimasis? O va po to jau galima kazkur kryptingai kruteti...

Nežinau, kas tau netinka. Straipsnis šneka apie 4 judėjimo greičiau nei c teisingai apkaltino erdvėlaikį. O aš sakau, kad ir erdvėlaikis niekur nejuda, tik jis vos vos pastebimai tempiasi, bet tas „vos vos“ dideliais masteliais pasireiškia tuo, kad signalas pasiųstas į labai tolimą objektą vis labiau atsilieka. Plius priduriu, kodėl mūsų šviesmečiai nesiplečia kartu su erdvėlaikiu.

Pagalvok dar kartą. Dėl skaičiukų - būtų e parašyt užtekę. O šiaip tai neturėjau omeny plėtimosi, labiau judėjimą. Plėtimąsis būtų judėjimas tik jei visata nėra plokščia. Kas dėl plokštumo tai spėčiau CMB turėtų būt apie 0.05-0.3 laipsnio išlinkęs. Begalybė tai aproksimacija, plokščią žemę primena.

Tai kaip suprasti ta judejima? Sukonkretink. As gis nenoriu cia nieko uzgaulioti, tik noriu suprast apie ka konkreciai kalbam

Small fix: Straipsnis šneka apie 4 judėjimo greičiau nei šviesos greitis atvejus, ir jie yra ne iliuziniai (bent jau susijęs su Čerenkovo švytėjimu atvejis). Esmė, kad šviesos greitis gali būti nuo kažkiek daug (c/n) iki c. Vat tą c/n mes pasiekti ir viršyti galim, bet pasiekti ir viršyti c - ne. Techniškai, aplenkti šviesą galim, jei šviesa užvėžlinusi.