Mėnulis sukasi aplink savo ašį, tačiau kodėl mes matome visada vieną ir tą pačią jo pusę? (Video)

Prirašyta pievų. - Iš pradžių sakoma jog anksčiau mėnulis sukosi apie savo ašį, tačiau dėl žemės traukos, jo viena pusė visuomet labiau išsipūtusi, tad tas pūtimasis sukelia trintį ir ilgainiui sulėtino mėnulio sukimąsi tiek, kad jo sukimosi laikas susilygino su skriejimu apie žemę laiku; - Ir vietoj to, kad sakyti jog mėnulio sukimasis apie savo ašį sustojo, sakoma jog jis atsisukęs viena puse; - Kas čia per nesamonės? Tai tas mėnulio sukimasis sulėtėjo tiek kad jo nebematome ar jis visgi nebesisuka, nes visuomet atsisukęs viena puse? - Gal pagaliau apsispręskit ar jis lėtai sukasi ar visuomet atsisukęs viena puse??!!! Išvada: viena mėnulio pusė kalnuota ir labiau plokščia, kita apvali kas rodo jog apie savo ašį jis nebesisuka, sukasi tik apie žemės ašį.

Viskas čia gerai parašyta: Mėnulio apsisukimas apie savo ašį prilygo jo apskriejimo aplink Žemę periodui, jeigu būtų sustojęs jo apsisukimas aplink savo ašį, mes, iš Žemės, matytume vis skirtingas jo puses.

- Gal paaiškinsi detaliau? Kaip galima matyti skirtingas puses jeigu straipsnis sako jog jis atsisukęs viena puse? - Jeigu jis visgi lėtai sukasi greičiu lygiu skriejimui aplink žemę, mes bent jau matytume kaip jo matomoje pusėje per parą keičiasi kraterių išsidėstymas, deja jis yra pastovus. - Tuo labiau, viena pusė yra išsipūtusi, tad jam sukantis dėl trinties ten turėtų būti sąlyginai aukšta temperatūra - aktyvūs ugnikalniai, mėnulio plutos trūkiai ir pan., bet ten paviršius visiškai "miręs". - Tai apie kokias puses tu kalbi? - Tavo klaidingą suvokimą aiškinčiau tuo, kad tu jį stebi iš saulės pozicijų. Taip, stebint iš saulės susikuria iliuzija, kad jis sukasi apie savo ašį, lygiai kaip stebint nuo žemės susikuria iliuzija jog žvaigždės sukasi apie žemę.

Mėnulis sukasi apie savo ašį; jei nesisuktų, iš Žemės matytume vis skirtingas jo puses.