Viltis surasti gyvybę Marse buvo surasta Čilėje - ką tokio įdomaus aptiko Zoe? ()
Rasti gyvybę už Žemės ribų norime jau senai, tačiau yra labai sunku nuspręsti kur tai pradėti daryti. Tamsūs ir šalti Saturno palydovo Encelado ir Jupiterio palydovo Europa vandenynai gali būti viena iš vietų kur nežemiška gyvybė egzistuoja. Tuo tarpu dulkėtas ir sausas Marso paviršius atrodo kaip visiškai priešinga vieta, tačiau mokslininkams pavyko rasti itin svarbią užuominą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žemėje yra viena labai atšiauri vieta, kuri primena Marso paviršių – tai Čilėje esanti Atakamos dykuma. Čia eksperimentinis roveris, pavadintas Zoe, iškasė bakterijų, iš kurių kai kurios mokslininkams dar nebuvo žinomis. Šis atradimas rodo, kad gyvybė kartais gali prisitaikyti prie pačių atšiauriausių sąlygų.
„Mes parodėme, kad roveris gali rasti gyvybę labiausiai Marsą primenančioje Žemės dykumoje. Tai svarbu, nes daugelis mokslininkų sutinka, kad gyvybė Marse greičiausiai egzistuoja po žeme. Taip ji gali pasislėpti nuo atšiaurių sąlygų – žemos temperatūros, nedidelio vandens kiekio. Kad gyvybė egzistuotų paviršiuje tokiomis atšiauriomis sąlygomis yra praktiškai neįmanoma“, – teigė biologas Stephenas Pointingas.
„Mes žinome, kad kažkada skystas vanduo tikriausiai tekėjo Marso paviršiumi. Planeta dabar yra daug sausesnė, ji turi tik ledo, kurį jau esame radę, bet skystas vanduo gali slėptis po žeme“, – pridūrė biologas. Ši teorija leidžia patikėti, kad gyvybė Raudonojoje planetoje tikrai gali būti, tačiau Atakamos dykumos pavyzdys rodo ir kitas alternatyvas, kuriose nebūtinai reikia vandens. Atakamos dykuma yra be galo sausa. Čia lietaus gali nebūti dešimtmečius ar net amžius, o tai sudaro labai priešiškas sąlygas egzistuoti gyvybei. Tačiau praėjusiais metais mokslininkai šioje vietoje pirmą kartą rado mikrobų gyvenančių visai negiliai po žeme. Žinoma, S.Pointingas primena, kad Marso aplinka yra daug atšiauresnė nei Atakamos dykumos paviršius, tačiau rastos bakterijos rodo, kad būdas išlikti yra.
„Mes pastebėjome, kad kuo giliau – tuo daugiau bakterijų, kurios klesti sūriame ir šarminiame dirvožemyje. 80 centimetrų gylyje radome visiškai kitokią bakterijų grupę, kurios išgyvena metabolizuodamos metaną. Tai itin svarbu, nes parodo, jog panašios bakterijos galėtų gyventi ir Marse“, – sakė S.Pointingas.
Žinoma, tiksliai teigti, kad Marse panaši gyvybė tikrai egzistuoja negalima. S.Pointingo komanda iš Atakamos dykumos paėmė 90 mėginių, o juos ištyrus paaiškėjo, kad mikrobų kolonijos yra nevienodos. Tos vietos, kuriose kolonijų nebuvo, ir buvo pačios ekstremaliausios.
Mėginių analizė parodė, kad kolonijos susiformavo gan senai, dar tada kai dykumoje buvo vandens, tačiau dabar jau ilgą laiką jos šio gyvybei svarbaus skysčio negavo. Marso dirvožemis gali būti panašus į Atakamos dykumos, bet gali būti, kad jis ir visiškai skiriasi. Komanda tikisi, kad Raudonojoje planetoje yra tokių vietų, kuriose mikrobai galėtų gyventi, net jeigu tos vietos viena nuo kitos yra pakankamai toli.
„Nevienoda bakterinė kolonizacija rodo ekstremalią aplinką. Atakamos dykumos atveju, bakterijos laikosi ant labai menkos išgyvenimo ribos. Kadangi situacija Marse yra ekstremalesnė, mes galime tik daryti prielaidą, kad tokios pačios nevienodos kolonizacijos yra ir ten“, – teigė biologas.
Mokslininkas pažymi, kad įdomiausias šio atradimo aspektas yra tas, kad bakterijos išgyvena metabolizuodamos metaną. Tai medžiaga, kurios Marse yra gausu. Žinoma, nepaisant visų šių atradimų, rasti gyvybę Marse bus sunku, tačiau šis tyrimas parodė, jog tai nėra visiškai neįmanoma. Kitas komandos žingsnis bus gręžtis giliau. Marso roveriai gali gręžti iki 2 metrų, todėl jie planuoja paimti pavyzdžius iš panašaus gylio. Bandoma išsiaiškinti ir kur reikėtų gręžti Marse, kad gyvybę rastume greičiausiai.
„Aš asmeniškai manau, kad turėtume pradėti nuo senų upių vagų ar smiltainio uolienų. Abi šios medžiagos palaiko mikrobų gyvybę ir išsaugo kolonizacijų ženklus net ir po to kai jos išnyksta „, – sakė S.Pointingas.
Parengta pagal „Science Alert“
