Aptiko baisiausios Saulės audros ženklus: jei pasikartotų dabar – pasekmės būtų katastrofiškos ()
Mokslininkai neseniai aptiko įrodymų, kad Žemei maždaug prieš 2679 metus smogė itin stipri Saulės audra. Tokių reiškinių metu kylančios Saulės plazmos bangos ir išskiriamas didelis elektromagnetinės radiacijos kiekis gali labai stipriai paveikti visą Žemės gyvybę, todėl žmonėms yra itin svarbu tokias audras suprasti ir mokėti nuo jų apsisaugoti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Įrodymus apie šią didelę Saulės audrą mokslininkai rado Grenlandijos ledynuose – čia jie aptiko radioaktyvių dalelių. Ekspertai sako, kad šis senovinis įvykis gali būti didžiausia kada nors Žemei smogusi Saulės audra. Jei kažkas panašaus įvyktų šiandien, pasekmės būtų katastrofiškos: sutriktų radijo ir palydovų signalai, dingtų elektra, o daugybė įvairiausių šių dienų sistemų būtų pažeistos.
„Jei tokia audra įvyktų šiais laikais – tai turėtų labai didelių pasekmių mūsų šiuolaikinei visuomenei. Dėl to mes turime išmokti apsisaugoti“, – sakė vienas iš tyrėjų, geologas Raimundas Muscheleris.
R.Muschelerio komanda iškasė ledo mėginį, kuriame, manoma, yra ledo, susiformavusio prieš 100 000 metų. Būtent pagal šį ledą mokslininkams pavyko atsekti didelę Saulės audrą, įvykusią 660 metų pr.m.e. Žinoma, padėjo ir akivaizdūs ženklai – tokie kaip didesnis radioaktyvių izotopų, berilio-10 ir chloro-36, kiekis.
Tokia Saulės audra dar yra vadinama protonų audra (SPE) – tai stipresnė ir pavojingesnė geomagnetinės audros forma, kurios metu į aplinką patenka radioaktyvios dalelės kartu su didelės energijos protonais. Šiais laikais SPE jau esame patyrę keletą kartų, 1989 metais tokia audra smogė Kanadai, o 2003 metais – Švedijai. Mokslininkų užfiksuota protonų audra buvo 10 kartų stipresnė nei bet kuri kita audra, užfiksuota per paskutinius 70 metų.
„Turime geomagnetines audras ir protonų audras. Pastarųjų metu į Žemę patenka didelės energijos dalelės, kurios sąlygoja mūsų tyrinėjamų dalelių atsiradimą. Yra ir mažesnės dalelės, kurios Žemė pasiekia per keturias dienas – šios sukelia geomagnetines audras“, – teigė R. Muscheleris.
Mokslininkai taip pat yra aptikę, kad 774-775 ir 993-994 metais taip pat buvo panašių Saulės audrų. Tai reiškia, kad itin stiprios protonų audros vyksta dažniau, nei mes manėme, o dėl to šį įvykį turėtume įtraukti į nenumatytų įvykių scenarijų ir stengtis nuo jų apsisaugoti.
Jei 660 metais pr.m.e. niekas greičiausiai nepastebėjo didesnio dalelių, atkeliavusių iš Saulės, kiekio, tai šiandien padidėjęs radiacijos kiekis būtų be galo pavojingas Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) esantiems astronautams, žmonėms, skrendantiems lėktuvu dideliame aukštyje ir modernioms technologijoms, nuo kurių šiandien esame priklausomi.
Žinoma, mokslininkai ginčijasi, kuri tiksliai audra buvo stipriausia, nes 660 metų pr.m.e ir 774-775 metų audros yra labai panašios. Abu šie įvykiai paliko panašius pėdsakus, kuriuos mokslininkams pavyko atrasti ledo mėginiuose ir medžių kamienų rievėse.
Nors trys stiprios audros senovėje neleidžia mums spekuliuoti kas bus ateityje – kuo daugiau turėsime duomenų apie tokias audras, tuo lengviau mums bus nuo jų apsisaugoti. Kol kas geriausia išeitis – kurti tokias technologijas, kurios nenustotų veikti, jei Žemei smogtų panaši audra, kaip 660 metais pr.m.e.
„Mūsų tyrėjai mano, kad Saulės audrų pavojų žmonės priima nerimtai. Mums reikia tam pasiruošti geriau“, – sakė A.Muscheleris.
Parengta pagal „Science Alert“.
