Astronomai skelbia, kad turi tokią naujieną, jog maža nepasirodys

Tarsi juodas žiedas, iš kurios pusės bepažiūrėsi...

... it krištolinis rutulys užburiantis hominidų vaizduotę. Argi gali neigti trauką kai svajoja apie tai tiek mokyti tiek dirbantys.

Stumtraukio dėsnis kad viskas suktūsi ratu. Ieva tol žiūrėjo į neapsirengusių "obuoliukus" kol rado galimybę susigundyti, nors buvo pasakyta net nepaliesti. Taip ir mokslinykai, pasikėsino į Mėnulį, pasikėsino į Marsą..., o dabar užsinorėjo būti kvarkais sudrakyti išbarstymui Visatoje. Ėdimo sekxso meilės grandinių malonumai jiems ribų neturi...

... galbūt jie nežino kad kvarkas pats per save pavieniui neegzistuoja ir visi galaktikoje susieti su jos TamsiajaSkyle "stebuklingu veikimu per atstumą"? Sudraskymas kvarkais savotiškai reikštų anihiliaciją rezultatu išspinduliuojant sunaikinimo energiją galaktiniame spindulyje. Bet vargu ar tai jiems rūpi, nes prigimtis it Ievos "nors mirsiu bet ragausiu".

O aš galvojau, kad man stogas pavažiavęs...

Nebūtum pasakęs, taip ir nebūčiau sužinojęs kad psichiatrai teisūs... daynewss takenews fakenews foruse, thankyous goodnews alluse.

Mes visi taip galvodami smarkiai klydome.

tie kur galvoja apie pavaziavusi stoga - tai tiesiog situacija su ju stogu proceso eigoje

Nauja teorija ant bajerio pamastymui Kolapsuojant masyviai zvaigzdei (esant super extremalioms salygoms) ir vienu atveju is milijardu - viena mase turinti dalele virsija sviesos greiti ir jos mase (energija) tampa begaline. Tokia mase "pramusa skyle" musu erdvelaikyje ir kitoje puseje sprogsta "big bangu" taip sukurdama nauja visata. Kadangi to mazo tasko mase nesibaigianti toji naujoji visata nuolat pleciasi, o jos gyventojai tai pavadina tamsiaja energija . Materija randasi tais paciais principais: is niekur (erdves) atsirandancios daleles (materija ir antimaterija) ne visos anihiliuojasi - t.y. kova laimi materija. Pradinio "tasko" mase paaiskina tamsiaja materija. Jo energija (tamsiaja energija). Juoduju skyliu atsiradimui nebereikia kritines mases ir t.t. Veliau susiformavusiose visatoje kolapsuoja zvaigzde, viename atvejuje is n viena dalele virsija sviesos greiti ir vel sukuria nauja "atsaka" Cia Jum sekmadienio pamastymui, o kas jeigu ???

FrrFrr, galiu tik pasveikinti kad atsisakiai būti bailiu ir pasakiai ką galvoji, o mintys įdomios, nors dar vertėtų pagalvoti kaikuriuos momentus, kaip pavyzdžiui dėl painiavos tarp spindulio Erdvės ir TamsiosiosMaterijos išraiškos, bet kaip juodraštis tai neblogai atrodo. O užgauliotojams lengva nurodyti pateikti argumentus neigimui ar kritikai, ir jie beregint užsičiaupia, nes nieko išskyrus patyčias makaulėje neturi, o ypač įžūliems neverta nei reaguoti, nes net vaikai mato kai nusišneka keiksmų ir epitetų serijomis. Gyvatiškų priekabiautojų ar supermoksliukų galima atsikratyti pavadinus fantazijomis, hipotezėmis, sapnais, kliediminiais sunegalavimais, apreiškimais, pagiriomis, eksperimentais ir betkuo ką galima bendru pavadinimu apibūdinti kaip meną, žaidimą.

mase siaip neegzistuoja. yra tik poveikis, kuris sukuria reakcijos ispudi - kuri mes vadinam mase. as asmeniskai manau, kad sviesos greitis yra tik pasekme, o ne fizinis apribojimas. ta prasme yra pagal mane kazkoks smulkesnis lygis. ir pavadinimas turetu but ne "tamsioji materija" - o "smulkioji materija" arba koks nors "dabartiniais prietaisais nematomoji materija". ir butent sita materijos dalis sukuria kazkokius tarpusavio rysius, kurie sukuria butent sviesos greicio limita. o gravitacija greiciausiai yra tiesiogiai susijusi su situ poveikiu - del to ir nesugebama isnagrinet esmes o juodosios skyles butent sita apribojima eliminuoja savo viduje. ir paimciau is tavo "teorijos", tik kad ne viena dalele, o kazkokia kritiniu daleliu mase igreiteja virs sviesos greicio ir leidzia susikurt juodajai skylei. o big-bang - tiesiog super dideles juodosios skyles sprogimas -atsistatymas i pradide "smulkiosios materijos" padeti. matyt su dydziu yra priklausomybe - kai tie neriboti greiciai issiverzia uz juodosios skyles ribu ir ja supleso. na ir issiplecia "nauja big-bang visata". nors is esmes tai tik lokalus megavisatos ivykis. toks sprogimas tiesiog dar retesnis nei juodosios skyles... kazkas tokio - kaip as isivaizduoju megavisata pagal zinoma man info...

AAA000, jei masė tebūtų saveika, nebūtų tiesaus tiesiaeigio judėjimo, jei nebūtų matematinio konvergencinio greičio apribojimo vadinamo šviesos greičiu, saveikos vyktų momentiškai ir sukeltų chaosą o ne tvarką, nes išnyktų proceso galimybė, o erdvės klampumą pagal Hikso lauką galima suprasti kaip jos tankį, kaip ir TamsiająMateriją kaip saveiką iš ar su kitomis dimensijomis jei nelaikyti erdvės tankiu, o NematomąEnergiją nurašyti laiko Erdves gamybai didinant erdvės tankį ir nupiešti kaip išcentrinę jėgą aplink objektus, saveika tarp kurių įmanoma aprašyti taškiniais magnetais Erdvės atžvilgiu kaip Hikso lauko anomalijomis arba gravitonais, reiškia trimačio erdvinio momento elektromagnetais. Dėl išėjimo iš Globalios JuodosiosSkylės, tai suprastina kaip Visatos virsmas, tarytum rutulio apsivertimas į save, nors tai tėra eilinis ToroRutulio virsmas, nes dviejų visatų būti negali dėl anihiliacijos, kai stabilumu stipresnė įsisavina kitų naujumus, išskyrus simetrijos atvejį, bet jis yra atvaizdavimas į save ir nusakomas Dvasiniu arba Sielų pasauliu, kaip statmena ketvirta veidrodine dimensija. Tavo aprašytą smulkesnį lygį nusako Stygų teorija, kuri matavimus ar dimansijas įsivaizduoja mažėjimo o ne statmenumo prasme, nors netiesiogiai statmenumas ten yra, tik toks statmenumas nenumato dimensijų nepriklausomumo, o tai reiškia dualumo arba kitaip pasirinkimo neigimą, negyvumą.

AAA000 PS: ar Hikso laukas ar Stygų teorijos burbuliukai, principe taspats, kaip skaičiuoti tinklą ar jo kvadratėlius. Tai matematiniai modeliai bandantys pasakyti kad kažkas yra, kad erdvė nėra niekas, nors visi supranta kad simetriška pusiausvyra matematiškai sueina nulin, kitaip tariant tesame fantazijos vaisius, tarsi tavo žaidimų kompiuteris sapnuotų arba svajotų nežinodamas kad tėra metalo gabalas. Konvergeciškai suvedus torų rutulio reliatyvumus, gautume kad egzaparsekų atstumai tarp mūsų tėra sienelė vadinama mirtimi, ir viskas suštabeliuota kaip silkės statinėje, nors atrodo erdvė skiria mus, kas reiškia kad mikronui įveikti reikia gigašviesmečių. Kad paaiškintų tokį reiškinį ir sukūrė laukų bei membranų teorijas kurios argumentuojant šviesos greičio ribojimu paaiškina kodėl negalime įveikti mirties mikrono ir paversti Visatos nuliu.

FrrFrr idėja prie mano turimų žinių ir supratimų atrodo originali ir įdomi, turinti matematinio modeliavimo perspektyvų, bet ne fizikinė, nes už laiko ribų erdvės nėra, o tai reiškia kad nėra kada ar kur atsirasti kitai visatai, nebent jos konstrukcija nenumato tokių dalykų kaip ErdvėLaikis, bet tokiu atveju reiškinys mums būtų nesuvokiamas, jei išvis ten egzistuotų savoka reiškinys. Principiniai kitas dalykas gali neegzistuoti visai kitaip, o tai reiškia kad Egzistuojančiam būtų neegzistuojantis. Kitaip tariant, spindulys arba neturėtų kur eiti, arba nebūtų į ką jam eiti, todėl man tikėtinesnis mano prieštai išdėstytas variantas kad toks spindulys atsitrenktų į Visatą iš kurios išėjo. Visatoje tai galėtų būti suvokta kaip antrinės dvynės egzistavimo įrodymas it savęs matymas atspindyje įrodo kad esu ir netgi koks esu.

Prie savo ilgos pamastymų kalbos galiu pridurti kad yra įsivaisdavimas tarsi paukščio kvėpavimas, kai vienas plautis iškvėpia kitam įkvėpiant, o tai reiškia kad viskas susmunka į sielų pasaulį, o tada vėl atsiranda fizinis pasaulis kol sielų pasaulis ištirpsta fiziniame, ir taip ciklas. Kadangi abu pasauliai nepriklausomai statmeni, vienas kitam nematomi ir gali sukelti sinchronišką nulio begalybės singuliarumą.

Sau PS: dar vienas visus kankinantis yra amžinybės klausimas, bet pamirštama kad nesame Visatos kūrėjai, o laiko ciklas betkuriam egzistuojančiam objektui uždaras, reiškia kad pripažintas egzistuojančiu automatiškai esi amžinas. Tik reliatyvumo reikalas kieno atžvilgiu amžinas, jei ne savęs paties, nes neegzistuojantis nežino kad neegzistuoja tiek iki savo atsiradimo tiek ir po išnykimo. Žvelgiant kaip į samoningas butybes, kyla samoningumo pilnumo klausimas, kadangi kalbėdami apie amžinybę stato save į Visatos Kūrėjo padėtį reikalaudami absoliučios Amžinybės, o tai prieštarauja vienatinumui ir reiškia pretenziją užimti Kūrėjo vietą, kas neįmanoma būnant Jo arba Gamtos pasekme. Esu amžinas Savo amžinybės ribose, todėl ir nanosekundė yra pėdsakas Visatos Istorijoje kadangi Kūrėjas klaidų nedaro ir Gamta nesukčiauja slapta.

Panasiai mano mociute kalbedavo poterius.