Mokslininkai meteorite aptiko dulkę, kuri yra senesnė už Saulės sistemą, bet iš kur jie žino, kad tai - tarpžvaigždinė dulkė? ()
Visi cheminiai elementai, išskyrus vandenilį ir helį, susiformavo žvaigždėse ir buvo išlaisvinti su jų vėjais arba sprogimų metu. Stebėti šį procesą tiesiogiai yra sudėtinga, tačiau tarpžvaigždinės dulkės padeda suprasti, kaip formuojasi ir jungiasi įvairūs atomai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dabar viename meteorite aptikta dulkelė, beveik neabejotinai susiformavusi anksčiau, nei Saulės sistema. Dulkelėje sunkaus anglies izotopo anglies-13 (turinčio vienu neutronu daugiau, nei įprasta anglis-12) yra 50 tūkstančių kartų daugiau, nei įprasta Žemėje esančiai angliai. Kituose Saulės sistemos kūnuose anglies izotopų gausos santykis svyruoja iki 50 kartų, taigi dulkelė atsirado tikrai ne Saulės sistemoje.
Greičiausiai ši dulkė susidarė novos sprogimo metu, kai trumpam sužibo baltoji nykštukė, sudaryta daugiausiai iš anglies ir deguonies. Tada dulkelė kažkiek laiko skraidė tarpžvaigždinėje erdvėje, kol pateko į pirmykštį meteoritą besiformuojančioje Saulės sistemoje.
Pagrindinę dulkelės dalį sudaro anglis, tačiau joje aptikta ir deguonies bei silikato inkliuzų – tai reiškia, kad visų šių tipų junginiai gali formuotis vienoje novoje ir maišytis tarpusavyje. Anksčiau tą prognozavo kai kurie modeliai, o šis atradimas jų prognozes patvirtina.
Meteoritas, kuriame atrasta dulkelė, panašus į medžiagą, kuria turėtų būti padengtas asteroido Bennu paviršius, taigi gali būti, kad jau po keleto metų, kai Bennu mėginiai grįš į Žemę, tarpžvaigždinių dulkių aptiksime daug daugiau.
Tyrimo rezultatai publikuojami Nature Astronomy.
