JAV kosmoso agentūra NASA paskelbė, kad, siekiant laikytis užsibrėžto tikslo nuskraidinti žmones į Mėnulį iki 2024 metų, jai reikalingas papildomas 1,6 mlrd. JAV dolerių finansavimas šiems fiskaliniams metams – tokia suma turėtų būti pridėta prie jau numatyto 21 mlrd. JAV dolerių biudžeto, kurį Donaldo Trumpo administracija patvirtino kovo mėnesį, rašo „Ars Technica“.

Su žurnalistais telekonferencijos būdu bendravęs NASA administratorius Jimas Bridenstine'as sakė, kad biudžeto papildymas būtų tik „pirmasis įnašas“ iš visų lėšų, kurios būtų reikalingos programai finansuoti ateityje.

„Ateinančiais metais mums reikės papildomo finansavimo. Dabar prašomas geras pinigų kiekis, leisiantis žengti pirmuosius žingsnius“, – sakė NASA vadovas. Nei jis, nei kiti NASA administracijos atstovai netikslino, kiek iš viso kainuos nauja amerikiečių skrydžio į Mėnulį programa.

Tačiau du asmenys, artimai susipažinę su vidiniais NASA svarstymais, sakė, jog, agentūros skaičiavimais, norint į Mėnulį nuskristi iki 2024 metų NASA projekto vykdymui kasmet turėtų skirti nuo 6 iki 8 mlrd. dolerių. Šių pinigų reikėtų nusileidimo Mėnulyje modulio suprojektavimui ir sukūrimui, „Space Launch System“ kūrimo darbų spartinimui, naujų skafandrų kūrimui, „Lunar Gateway“ ir kitų susijusių programų vykdymui.

Atnaujintame NASA skrydžio į Mėnulį plane numatytas į nedidelę kosminę stotį panašaus kosminio statinio „Lunar Gateway“ iškėlimas komercinėmis raketomis. Tarp šių komponentų būtų elektros generavimo, stūmos generavimo ir nedidukas gyvenamasis modulis. Tuomet taip pat privačiomis raketomis prie šios stoties būtų atgabenti nusileidimo Mėnulyje modulio komponentai. Galų gale, 2024 metais raketa „Space Launch System“ iškeltų ir iki šios kelionės tarpinės stotelės nugabentų kapsulę „Orion“ su įgula, iš kur, veikiausiai, du astronautai nusileistų ant Mėnulio paviršiaus ir vėl grįžtų į „Lunar Gateway“.

„Kad pasiektume galutinius plano etapus, reikės visko, ką Amerika gali pasiūlyti“, – sakė J.Bridenstine'as.

Tiesa, naujasis planas, nesusilaukęs didelio pritarimo JAV Kongrese, buvo kritikuojamas ir aeronautikos bei kosmonautikos srities ekspertų.

„Susirūpinimą kelia tai, kad be tinkamo Kongreso pasitikėjimo ši biudžeto pataisa geriausiu atveju yra milžiniškas lėšų švaistymas, o blogiausiu atveju politinius tikslus ji pakoreguos taip, kad NASA pažanga atsiliks keliais metais. Vietoj to labiau reikia inovatyvesnių būdų išleisti 20 mlrd. mokesčių mokėtojų dolerių, kuriuos NASA gauna kiekvienais metais. Žinojome tai 2009 metais. Tą patvirtino ir ši administracija bei Kongresas“, – sakė Baracko Obamos administracijoje kosmoso politikos klausimus sprendęs Philas Larsonas.

Artemidė

J.Bridenstine'as priminė, kad prieš 50 metų žmonių išsilaipinimo Mėnulyje programa buvo pavadinta Apolono – Dzeuso ir Letos sūnaus – vardu. Kadangi sugrįžimo į Mėnulį programoje numatytas ir moterų dalyvavimas, anot J.Bridenstine'o, naujoji programa bus pavadinta Artemidės – Apolono sesės dvynės – vardu.

„Mūsų tikslas yra sukurti tokią programą, kurį kuo skubiau nuskraidintų mus į Mėnulį, kad visa Amerika galėtų didžiuotis“, – sakė NASA vadovas. Beje, toks pavadinimas pasirinktas nepaisant fakto, kad NASA jau vykdo kitą Artemidės vardu pavadintą robotinę kosmoso tyrimų misiją.

Pagrindinės papildyto biudžeto lėšos būtų nukreiptos nusileidimo Mėnulyje modulio kūrimui. Šis modulis atsijungtų nuo mažutės „Lunar Gateway“ kosminės stoties, besisuksiančios Mėnulio orbitoje. Pradiniam šio dviejų arba trijų pakopų modulio kūrimui reikėtų 1 milijardo dolerių. Šiame aparate būtų „nusileidimo“ pakopa, kuri leistų žmonėms saugiai nusileisti ant Mėnulio paviršiaus, „pakilimo“ pakopa, leisianti atsiplėšti moduliui nuo Mėnulio paviršiaus ir kamera, kur galėtų būti žmonės.

NASA žmogaus kosminių skrydžių programų vadovas Billas Gerstenmaieris sakė, kad papildomas finansavimas dabar pat suteiktų agentūrai galimybę dar šių metų rugsėjo ar spalio mėnesį pradėti pasirašinėti nusileidimo Mėnulyje modulio elementų projektavimo ir vystymo sutartis. Itin svarbu yra tai, kad modulio surinkimo darbais užsiimtų komercinė kosmonautikos pramonė, o ne kuris nors iš NASA centrų. Tai leistų sutaupyti ir laiko, ir pinigų.

Baltieji rūmai nesutiko prašyti NASA biudžetą padidinti „naujais“ pinigais. Vietoj to papildomus 1,6 mlrd. reikės atrasti karpant kitas federalinio biudžeto eilutes. J.Bridenstine'as sakė nežinąs, kokios sritys nukentės dėl siekio vėl skristi į Mėnulį. Tačiau trys atskiri šaltiniai žurnalistams nurodė, kad labiausiai nukentės „Pell Grant Reserve“ fondas, padedantis iš mažų pajamų šeimų kilusiems studentams susimokėti už aukštąjį išsilavinimą.

Komentarai (5)