Fizikas pateikė paaiškinimą, kodėl dar nesutikome nežemiškos gyvybės

Human sapiens dar nepasiekė parametro A – neišvystė tarpžvaigždinių kelionių, o planetą taip greit eikvoja, kad kažin ar spėsim kažką pasiekt daugiau nei nuskrist iki kitos Saulės sistemos planetos. O dar ten reiktų ir įsikurti pilnai, jeigu vertinant Australų klimato planą, tai turim 20-30 metų.

realiai nuskristi i kitos zvaigzdes sistema per vieno zmogaus gyvenima nebus imanoma nuskrista dar maziausiai tukstanti metu. pries 50 metu zmogus issilaipinio menulyje ir visi galvojo, kad po praejus 50 metus zmones gyvens marse ir kitose saules sistemose vietose. taciau ne tik, kad zmonija negyvena kosmose (neskaitant kosmines stoties), bet prarado galimybe nuskristi i menuli. siuo atveju jokio progreso, o kaip tik priesingai. greiciausiai niekada nebus kontakto su kita nezemiska civilizacija vien del per dideliu atstumu. jeigu vien iki artimiausios zvaigzdes sviesa keliauja 4 metus. apie nezemiskos gyvybes aptikima manau yra daug sansu (pvz jupiterio ar saturno menuliuose)

Nieko mes čia neeikvojam. Išnaudojam vienus išteklius paversdami kitais, kurie apsuka ratą ir grįžta atgal kur buvę. Užbaigsim nafta, rasim kitą technologiją kaip gaut energiją, nafta nei pirmas, nei paskutinis būdas energijos gavimui. Tik kolkas šis būdas yra patogiausias transportavimui. Prisiklauso bobučių pasakų ir panikuoja... Greičiau nukris asteroidas ir nušluos mus nuo žemės paviršiaus, nei mes išnaudosim visus įmanomus išteklius. Vien saulė kiek energijos duoda, o mes vis dar nemokam pilnai tos energijos paimt ir tinkamai išsaugot.

Entelektuolusis pamaste ir nusprende. "realiai nuskristi i kitos zvaigzdes sistema per vieno zmogaus gyvenima nebus imanoma nuskrista dar maziausiai tukstanti metu". Kam cia tu nezemisku civilizaciju ieskot, kai cia vietoj pilna ufonautu.

O kam aplamai tobulėt, jei ir taip gerai gyvenam?

Jojo, išnaujam vienus išteklius, tik juos paverčiam ne kitais išekliais, o paverčiam nuodingom šiūkšlėm ir taip ratas sukasi, vis didesnė tarša ir klimato kaita sukasi su tuo ratu. Situacija tokia, kad išnaudojam išteklius, juos tada perdirbam, o gautą produktą sudeginam taip teršdami aplinką, kurioje gyvenam. Koks tau ratas sukasi, jei ištekliai patys savaime nespėja atsinaudint, nes tokiu tempu dabar viskas vartojama, kad man nenuostabu kodėl tokios klimato kaitos prognozės. Ir kas labiausiai užknisa, kad žmonės rimtomis ir svarbomis temomis yra naivūs, o kažkokioms nesamonėms duoda daugiau dėmesio. Ai jo greičiau asteroidas nušluos, blyn jei jau šluos tai bent tave galėtų nušluot su visais kitais abejingais klimato kaitai. Nes ištekliai tai čia smulkmena, o blyn jų išgavimas, perdirbimas, transportavimas, sandėliavimas, vartojimas - tai pagal tave smulkmė. Čia ir yra didžiausia problema, ne patys ištekliai, o kaip mes su jais elgiamės. Galiausiai tie išteklaii atsiduria miškuose, vandenyse, naikina ekosistemas, man vien to užtenka jog sakyčiau kad klimatas keičiasi ir gali tu kalbėt apie bobučių pasakas, man vienodai. Pats dabar kaip bobutė, kuri trumparegė ne tik su savo rega, bet ir su savo mąstymu.

Sub pergyvena del klimato atsilimo, nesinervuok ir gerai maitinkis nes nieko pakeisti negali.

Tu atsakei į pagrindinį klausimą, kodėl išvis žmonės nesaugo savo ateities, bėga nuo problemų. Žmogus iš tikro yra Alfa bakterija tik per daug tūkst.. metų sugebėjusi mutuoti ir užimti svaria pozicija savo planetoje, tai nenuostabu juk kai kurie žmogaus žingsniai yra visiškai neprotingi.

Gali kliedėt ką nori, kol pagrindinės taršos priežasties nepanaikinsi, arba smarkiai nesumažinsi tol vartojimas ir šiukšlių išmetimas nepasikeis. Gali panaikint dyzelį, nenaudot naftos ir panašiai, kol žmonių toks kiekis tol mesim viską į orą, jei ne per vieną vamzdį tai per kitą. Neliks žmogaus arba jų kiekis smarkiai apmažės užbujos augalai, ir viskas nusės kur buvę. Vienintelė bėda kaip sumažinsim populiaciją, taikiu būdu, karas, ar gamta pati išsivalys. Pramonei pradėjus vystytis reikė daug rankų darbo, dar tiek nereik ir kuo toliau tuo mažiau reiks, tas kas valdys mašinas lobs, visi kiti skurs. Su skurdu atsiras nepasitenkinimas ir neapykanta, nuo neapykantos iki karo vienas žingsnis. Taigi mes laviruojam tarp stichinės nelaimės ir karo. Kas pirma ateis priklausys kaip greitai išvystysim technologiją ir kuria linkme. Jei neužmėtysim vieni kitų atominėmis bombomis prasivalysim neišnaikindami žmogaus, išsaugosim technologijas ir išlėto toliau kilsim. Stichinė nelaimė ir nesmogs taip kad nušluotų viską. Taigi prasivalymas bus vienu ar kitu atveju. Išnykimas mažai tikėtinas, nebent nukris asteroidas.