Marsas mums – labai paslaptinga ir įdomi planeta. Be to, ji dar ir labai kontrastiška – dideli ugnikalniai, gilūs kanjonai ir krateriai, kuriuose gali būti skysto vandens. Tad šiame straipsnyje aptariamos kelios vietos, kurias ateityje neišvengiamai lankys Marso kolonistai – arba galbūt ir tarpplanetiniai turistai.

Geilo krateris

Geilo krateris tapo itin populiarus po to, kai 2012 metais čia nusileido „Curiosity“ zondas. Geilo krateris yra ta vieta, kurioje gausu įrodymų apie kažkada Raudonojoje planetoje tekėjusį vandenį.

Jau pirmą savaitę po nusileidimo „Curiosity“ čia atrado upės vagą – keliaujant po kraterį atsirado vis daugiau ir daugiau panašių įrodymų. Šiuo metu zondas kopia į netoliese esanti gnikalnį, pavadinitą Aeolis Mons – ir kiekviename sluoksnyje ieško įvairių svarbių geologinių pėdsakų.

Vienas iš svarbesnių „Curiosity“ atradimų šiame regione buvo sudėtingos organinės molekulės – jis jas aptiko net keletą kartų. 2018 metų rezultatai parodė, kad molekulės buvo atrastos 3,5 mlrd. metų senumo uoloje.

„Curiosity“ taip pat užfiksavo, kad keičiantis metų laikams, keičiasi ir metano kiekis atmosferoje. Metanas – tai elementas, kurį gamina mikrobai, tačiau jis gali susidaryti ir iš tam tikrų geologinių reiškinių, todėl nėra aišku, ar tai tai tikrai yra gyvybės ženklas.

Dar daugiau vulkanų

Medusae Fossae yra viena keisčiausių vietų Marse – kai kurie žmonės mano, kad šioje vietoje įmanoma rasti net ir sudužusių ateivių erdvėlaivių. Na, bet mokslininkai aiškina, kad tai – regionas, kurio dydis kaip penktadalis JAV, ir jame yra milžiniškas kiekis vulkaninių nuosėdų.

Laikui bėgant, vėjas pavertė šias uolienas išskirtinėmis struktūromis, bet norint sužinoti kaip tiksliai susiformavo šie ugnikalniai, mokslininkai turi atlikti daugiau tyrinėjimų. 2018 metų tyrime buvo siūloma, kad šios formacijos galėjo susidaryti po labai didelių vulkaninių išsiveržimų, vykusių prieš maždaug 500 milijonų metų.

Tokie išsiveržimai turėjo sušildyti ir Marso klimatą, kai šiltnamio dujos ėmė sklisti po atmosferą.

Keistos linijos Heilio krateryje

Marse yra ne tik aukščiausias kalnas ar ilgiausias slėnis, čia egzistuoja ir vienas keistas reiškinys, kurio mokslininkai negali paaiškinti – tai šiltuoju laikotarpiu Heilio kraterio šlaituose atsirandančios linijos.

Šias linijos buvo atrastos spektroskopu, kuris aptiko drėgmės ženklus. 2015 metais NASA paskelbė, kad šios drėgnos druskos yra skysto vandens, esančio paviršiuje, ženklas – tačiau vėlesniame tyrime buvo paskelbta, kad šios linijos gali susidaryti ir iš atmosferoje esančio vandens.

Norint išsiaiškinti, kas gi iš tiesų slypi šiose paslaptingose linijose – greičiausiai reikėtų gyvai prie jų nuvykti. Žinoma, tai būtų sudėtinga, nes jei čia ir slypi kokie nors nežemiški mikrobai – mes nežinome, kokie jie ir ar egzistuoja pavojus apsikrėsti.

Kol NASA išsiaiškins, kaip reikėtų tokias linijas tirti, būsimieji Marso turistai turėtų jas stebėti iš tolo, naudodamiesi žiūronais.

Vaiduokliškos kopos

Raudonąją planetą šiandien daugiausia formuoja vėjai, kadangi atmosferai suplonėjus, visas vanduo išgaravo. Nepaisant to, Marso paviršiuje mes galime matyti, kad čia kažkada buvo vandens – viena tokių vietų yra vadinama „vaiduokliškomis kopomis“, kurios yra Noctis Labyrinthus regione ir Hellas įduboje.

Mokslininkai sako, kad šiuose regionuose kopos kažkada siekė dešimtis metrų. Vėliau jas užliejo lava arba vanduo, dėl to kopų dugnas išliko, o viršūnės ilgainiui sunyko.

Šios senos kopos rodo, kokie vėjai vyravo senovės Marse. Tai itin svarbu klimatologams, kurie tyrinėja senovinę Marso aplinką. Mokslininkai neatmeta galimybės, kad šiose kopose gali slypėti ir nežemiški mikrobai. Jie teigia, kad kopos – itin palanki vieta, nes jos apsaugo nuo radiacijos ir nuo vėjų.

Parengta pagal „Space“

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai (1)