Rusų fizikas sugalvojo naują teoriją Fermi paradoksui apie nežemišką gyvybę – „tas, kuris pirmas įeina – paskutinis išeina“ (14)
Turbūt visi kada nors esame pagalvoję apie milžinišką Visatą ir uždavę sau klausimą – ar mes joje vieni? Ir kaip yra pasakęs amerikiečių fantastikos rašytojas Arthuras C.Clarke'as, abu galimi atsakymai į šį klausimą savaip baugina.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jei paaiškėtų, kad esame vieni, tikriausiai bandytume aiškintis kodėl – ir galbūt imtume labiau vertinti savo civilizaciją, nes jai išnykus, išnyktų ir visa gyvybė Visatoje. Na, o jei vis dėl to nesame vieni – ar gi nebūtų šiek tiek baisu, kad labiau pažengusi civilizacija gali užpulti Žemę?
Klausimas „kur visi?“ yra Fermi paradokso pagrindas. Tai prieštaravimas tarp apskaičiuotų didelių nežemiškų civilizacijų egzistavimo tikimybių ir kontakto su jais ar jų egzistavimo įrodymų nebuvimo. Jei gyvybė Žemėje nėra niekuo ypatinga ar išskirtinė – tada kur yra visos ateivių civilizacijos?
Yra daugybė teorijų, siekiančių atsakyti į šį klausimą, tačiau nė viena nėra pakankamai įtikinanti, todėl žmonija ir toliau suka galvas.
Neseniai rusų fizikas Aleksandras Berezinas iš Nacionalinio elektroninių technologijų universiteto (MIET) sugalvojo naują teoriją Fermi paradoksui – „tas, kuris pirmas įeina – paskutinis išeina“. Kitaip sakant, kai civilizacija pasiekia lygį, kai gali be apribojimų plisti – ji neišvengiamai sunaikins visas kitas civilizacijas.
Tai nereiškia, kad ateivių civilizacijos yra privalomai agresyvios. A.Berezinas aiškina, kad jos paprasčiausiai galėtų mūsų nepastebėti, o jų plėtros galaktikoje planai gali būti svarbesni už tai, kad atsitiks su mumis.
„Jie paprasčiausiai nepastebės. Panašiai kaip statybininkai sunaikina skruzdėlyną, kad jo vietoje išdygtų nauji pastatai – nes jiems trūksta stimulo tą skruzdėlyną apsaugoti“, – teigia A.Berezinas.
Nors jau pati fiziko pateikta teorija yra gana niūri, yra ir dar liūdnesnis jos aspektas. A.Berezinas sako, kad priežastis, kodėl mes vis dar esame čia, yra ta, kad Visatoje mes esame ne skruzdėlės, o civilizacija, kuri kada nors pasieks tokias aukštumas, kurios prives prie kitų civilizacijų sunaikinimo.
„Darant prielaidą, kad anksčiau minėta hipotezė yra teisinga, tikriausiai kyla klausimas, ką tai reiškia mūsų ateičiai? Vienintelis paaiškinimas – antropinis principas. Jei mes esame pirmieji, kurie atsirado Visatoje ir tikriausiai būsime paskutiniai, kurie ją paliks“, – aiškina A.Berezinas.
A.Berezino teoriją sukūrė supaprastinęs keletą prielaidų. Pavyzdžiui, mūsų gyvybės apibrėžimas priklauso nuo septynių parametrų, tačiau anot A.Berezino, svarbiausias parametras yra augimas.
Augimas – tai impulsas plėstis už savo planetos ribų ir jei jis tampa dominuojančia jėga, tada bus sunaikinta visa kita gyvybė Visatoje. Kolonizacija ir kapitalizmas yra du istoriniai tokių jėgų pavyzdžiai.
Taigi, ar tikrai gali viskas būti taip, kaip sako A.Berezinas? Jei patys neužkariausime visų kitų civilizacijų – tada jos sunaikins mus? Dar vienas šios teorijos aspektas yra tas, kad gyvybę galime pastebėti tik būdami labai arti, todėl jei ateivius surastume prieš tampant viską savo kelyje naikinančia civilizacija – galbūt mūsų ateitis būtų kitokia.
Parengta pagal „IFL Science“.
