Kolonizacijos fejerverkai Galaktikoje (Video) (0)
Kol kas žmonės už Žemės ribų apsilankė tik Mėnulyje. Per artimiausius 10-20 metų turbūt nuskrisime ir iki Marso, per artimiausius kelis šimtus metų galbūt aplankysime ir asteroidus, Venerą, gal didžiųjų planetų palydovus. Greičiausiai žmonių kelionės tuo apsiribos ilgam – skrydžiams už Saulės sistemos ribų reikės daugybės naujų technologinių, o gal ir fundamentalių fizikinių, proveržių, kurių dabar net neįsivaizduojame. Bet tokios problemos netrukdo svajoti; fantastikos kūrėjai tą daro ne pirmą šimtmetį, o neseniai keliones Galaktikoje nagrinėjo ir NASA sukviesti kosminių kelionių entuziastai iš viso pasaulio.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Gegužės pabaigoje – birželio pradžioje vyko jau dešimtasis Pasaulinis trajektorijų optimizavimo konkursas (Global Trajectory Optimisation Competition). Tokie konkursai, rengiami įvairių universitetų ir kosmoso tyrimų institutų nuo 2005 metų, pateikia labai sudėtingas fantastines astrodinamikos – judėjimo kosmose – užduotis, kurių sprendimai padeda sprendžiant ir šiandieninius erdvėlaivių judėjimo iššūkius.
Šio konkurso, organizuoto NASA Jet Propulsion Laboratory, užduotis skambėjo taip: po dešimties tūkstančių metų žmonija pagaliau sukūrė technologijas, reikalingas labai ilgoms kosminėms kelionėms, ir nusprendė skristi į kitas žvaigždes. Iš viso identifikuota 100 tūkstančių žvaigždžių, turinčių gyvybei tinkamas planetas, kurias galėtume kolonizuoti. Deja, naujosios technologijos neleidžia virššviesinio greičio kelionių, be to, kuro sąnaudos taip pat yra svarbus faktorius. Taigi reikia sugalvoti, kaip, išnaudojant kuo mažiau kuro, per kuo mažesnį laiko tarpą (žinoma, matuojamą milijonais ar dešimtimis milijonų metų) kuo tolygiau kolonizuoti kuo didesnę dalį iš visų 100 tūkstančių planetinių sistemų. Taip pat svarbu sprendimą atsiųsti kuo anksčiau – Saulės sistemoje ima trūkti naudingųjų išteklių, todėl kolonizacijos projektas turi būti parengtas kaip įmanoma greičiau.
Viena iš konkurse dalyvavusių grupių, Europos kosmoso agentūros Pažangiųjų koncepcijų komanda (Advanced Concepts Team) birželio pabaigoje surengė dviejų dienų konferenciją, kurioje aptarti tarpžvaigždinės kolonizacijos technologiniai iššūkiai: reikalingi varikliai, ilgalaikėms kelionėms tinkamų laivų kūrimas, žmonių gyvybės ir sveikatos palaikymas tokių kelionių metu. Žinoma, visos diskusijos yra labai spekuliatyvios – kol kas nežinome net ar sugebėsime saugiai žmones nugabenti iki Marso, ką jau kalbėti apie kitas žvaigždes, – bet svarbu, kad jos apskritai vyksta.
Grįžtant prie konkurso užduoties sprendimų, visi jie atrodo gana panašiai. Pirmos kelios linijos iš Saulės sistemos veda kelių kitų – nebūtinai artimiausių – žvaigždžių link, tada tolesni kolonizacijos etapai prasideda nuo jų. Pirmųjų kelionių taikiniai parenkami taip, kad aplink juos būtų daug artimų kolonizuojamų planetų, taigi pirmasis etapas trunka ilgai, užtat kiti – gerokai trumpiau. Kelionių vizualizacijos primena fejerverkus: pirmųjų kelionių linijos tarsi išsprogsta į vis daugiau ir daugiau kitų žiburių, kurie užpildo visą Galaktiką. Vieną tokį sprendimą, pateiktą ESA komandos, galite pažiūrėti žemiau:
Verta atkreipti dėmesį, kad sprendime atsižvelgiama į žvaigždžių judėjimą Galaktikoje – kelionės trunka tiek ilgai, kad tai tampa svarbu.
Kaip iš tiesų atrodys žmonių kelionės per Paukščių Taką, mes jau nesužinosime (nebent pavyktų gyventi tūkstančius metų). Bet mintis, kad galbūt kažkada žmonija pasklis po Galaktiką kaip fejerverkai ir taps ne tik ne vienos planetos, bet ir ne vienos žvaigždės civilizacija, nuteikia optimistiškai. Ir tai, kad galime pusiau rimtai svarstyti iššūkius, kurių įveikimui prireiks tūkstantmečių, irgi suteikia vilties, kad su žmonija nėra viskas taip blogai, kaip mėgsta sakyti įvairūs pesimistai.
Tekstą parengiau remdamasis Universe Today straipsniu.
