Kur dingo geležis? Dar viena kosminė mįslė ir galimas jos atsakymas ()
Geležis yra vienas gausiausių cheminių elementų Visatoje; gausa jis nusileidžia tik vandeniliui, heliui, deguoniui, angliai ir neonui. Taip yra todėl, kad geležis yra masyviausias elementas, kurį gali suformuoti termobranduolinė sintezė žvaigždžių branduoliuose. Į sunkesnius elementus geležis virsta labai sunkiai, nes tam reikia išnaudoti energijos, todėl jos ir susikaupia gana daug. Geležį randame planetose ir žvaigždėse, bet tarpžvaigždinėje terpėje jos aptinkama labai mažai, nors modeliai teigia, kad turėtų būti daug.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Taigi modeliai kažko neįvertina, o dabar pasiūlytas galimas neatitikimo paaiškinimas.
Neseniai meteorituose aptikti junginiai, kuriuose geležies atomai susijungę su anglies turinčiomis molekulėmis. Tarpžvaigždinės terpės sąlygomis tokie junginiai, pavadinti pseudokarbinais, gali augti labai dideli: net keliolika geležies atomų gali „apaugti“ vieną angliavandenilio grandinę. Įdomu, kad geležies atomai praktiškai nepakeičia junginio spektro, taigi stebėjimais atskirti, ar tarpžvaigždinėje medžiagoje yra pseudokarbinų, praktiškai neįmanoma.
Iš kitos pusės, tokie junginiai gali išspręsti keletą kitų astrofizikinių problemų. Kosmose egzistuoja junginiai su ilgomis, iš daugiau nei devynių atomų sudarytomis, anglies grandinėmis, tačiau tokie junginiai yra nestabilūs; geležies atomai gali juos stabilizuoti.
Be to, geležies atomai stipriai sąveikauja su tarpžvaigždiniais magnetiniais laukais; žinoma, kad magnetiniai laukai reikšmingai poliarizuojami regionuose, kuriuose yra daug anglies junginių – juos poliarizuoti gali prie tų junginių prikibusi geležis.
Tyrimo rezultatai publikuojami Astrophysical Journal.
