Praeitą savaitę pristatyti pirmieji TNG50 skaitmeninio modelio rezultatai. TNG50 yra detaliausias kada nors suskaičiuotas skaitmeninis kosmologinis modelis, kuriame sekama nemažo Visatos regiono – 50 megaparsekų kraštinės ilgio kubo – evoliucija nuo maždaug šimto milijonų metų po Didžiojo sprogimo iki šių dienų. 50 megaparsekų dydžio kube tilptų net keli Mergelės galaktikų superspiečiai, taigi tokiame regione vystosi ne vienas šimtas įvairiausių galaktikų.

Skaičiavimai truko ilgiau nei metus, naudojant 16 tūkstančių branduolių turintį superkompiuterį. To reikėjo, kad būtų galima sekti daugiau nei 20 milijardų dalelių judėjimą ir išskirti mažesnius nei kiloparseko dydžio regionus pavienėse galaktikose, pasiekiant maždaug dešimties tūkstančių Saulės masių raišką.

Pagrindiniai kol kas pasiekti rezultatai yra du. Pirmasis iš jų – galaktikų diskų formavimasis ir evoliucija. Modelis parodė, kad žvaigždes formuojančios galaktikos laikui bėgant tampa vis tvarkingesnės, dujos ir žvaigždės ima judėti vis labiau apskritiminėmis orbitomis ir suformuoja didžiulius diskus, kaip Paukščių Take. Kuo daugiau žvaigždžių galaktika suformuoja, tuo tvarkingesnė ji atrodo.

Galaktikų tvarkingėjimas pasireiškia ir kitu aspektu, kuris yra antrasis pagrindinis rezultatas: iš galaktikų išlekiančios tėkmės laikui bėgant irgi tampa tvarkingesnės. Taip pat nustatyta, kad seniau galaktinės tėkmės buvo greitesnės, nei tokios pačios masės galaktikose šiandien.

Taip pat įdomu, kad labai mažose ir labai masyviose galaktikose santykis tarp išmetamų dujų masės ir susiformuojančių žvaigždžių masės yra didžiausias, o vidutinėse, panašiose į Paukščių Taką, šis santykis yra mažiausias.

Dauguma šių rezultatų patvirtina ankstesnius modelius, tačiau leidžia daug detaliau pažvelgti į kosminių struktūrų evoliuciją per milijardus metų.

Tyrimo rezultatai arXiv: pirmasis ir antrasis.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Konstanta.lt

Komentarai (3)