Iš Betelgeizės sklinda sprogimų gravitacinės bangos. Kas vyksta su šia žvaigžde?

Kaip mokslininkai detektuoja gravitacines bangas? Mato kokį nors šviesos bangavimą, kūnų judėjimų pasikeitimą ar dar kažkaip?

Straipsnyje minimas LIGO detektorius veikia lazerinės interferencijos principu. Du lazeriai spinduliuoja šviesą 90 laipsnių kampu, o sklisdama gravitacinė banga lazerių šviesai turi šiokį tokį poveikį. Tas poveikis toks mažas, kad jį išmatuoti ypatingai sunku, matavimus gali sutrikdyti daugybė veiksnių, pvz jūrų potvyniai/atoslūgiai, dienos/nakties temperatūros pokyčiai, keleto kilometrų spinduliu važinėjantis transportas, net ir debesys virš detektoriaus. Kūnų gravitacinė sąveika yra ypatingai silpna. Paprastas magnetinis lipdukas prie šaldytuvo prilimpa akimirksniu, net jei visas žemės rutulys jį traukia gravitacine jėga. Net neįsivaizduoju kaip sunku yra aptikti gravitacinį poveikį astronominiais atstumais. Bet wikipedia rašo, kad iki 2019 gruodžio LIGO jau buvo užfiksavęs gravitacines bangas net 50 kartų!

O gal gravitacinės bangos gali sklisti greičiau nei šviesa (o gal erdvėlaikis buvo iškreiptas kad ne viskas kartu atkeliavo) ir supernova jau sprogo, tik šviesa neatėjo dar..

.

Ne, gravitacinės bangos sklinda šviesos greičiu. Spėčiau, kadangi kosminiais mastais Betelgeizė yra visai šalia, fiksuojamas žvaigždės branduolio kolapsavimo (esamasis dažninis laikas) signalas. Maždaug, žvaigždė traukias, kaista, reakcijos branduolyje vyksta intensyviau, branduolys plečiasi, vėsta, reakcijos sustoja ir dėl gravitacijos branduolys vėl ima kolapsuoti. Ir taip ratu. Kadangi žvaigždė yra raudonoji milžinė, išoriniai jos sluoksniai spinduliavimą elektromagnetinių bangų diapazone užstoja, todėl matome tik ryškio kitimą ir gravitacines bangas, kurių žvaigždės atmosferos sluoksniai neužstoja.

Šviesai neturi, turi pečiu ilgiui, kurį labai tiksliai matuoja šviesa. Gravitacinės bangos - erdvėlaikio raibuliai, bangai kertant keičiasi geometriniai atstumai, "erdvės kiekis" tarp dvieju tašku.

"Šalia" neturi įtakos gravitaciniu bangu ilgiui. Kolapso bangu ilgis neturėtu pakliuti į LIGO registruojamą diapazoną. Priešingu atveju būtu daug daug daugiau registruotu įvykiu, nes supernovos visatos mastu dažnos, mažiausiai tūkstančiai per metus. Dėl to mažai tikėtina, kad registruotas signalas turėtu kažką bendro su Batelgeize.

Neturi įtakos ilgiui, bet turi įtakos aukščiui, tobiš intensyvumui. Supernovų gal ir daug, tačiau jos toli, o supernovų sprogimo metu išskiriama gravitacinė energija nepalyginamai mažesnė už išsiskiriančią per JS ar neutroninių žvaigždžių susiliejimus. Aišku, prasmingiau būtų paieškoti žinių apie Betelgeizės modeliavimus, manau, tokie metodai padėtų praskleisti paslapties šydą:)

Yra tu modeliu visiems gyvenimo atvejams, įskaitant supernovas ir net žemės sukimąsi aplink saulę. Visi modeliai ant tos pačios matematikos, kuri eksperimentiškai teisinga juoduju skyliu ir neutroniniu žvaigždžiu atvejais. Tie modeliai rodo, kad supernovu bangos ilgis keliom eilėm per didelis LIGO, banaliai pečiai per trumpi. Todėl ir signalo ryšys su Batelgeize yra mažai tikėtinas. Tai reikštu arba klaidą matematikoje, kuri bent jau atskirais atvejais eksperimentiškai patvirtinta, arba kažką labai labai radikaliai naujo supernovu mechanizme.