Beveik kaip Žemėje? Kas darosi su vėjais Plutone ()
Plutonas nuo Žemės skiriasi labai daug kuo, bet turi vieną įdomų panašumą – abiejų kūnų atmosfera sudaryta daugiausiai iš azoto. Ir nors Plutono atmosferos slėgis nykštukinės planetos paviršiuje šimtą tūkstančių kartų nusileidžia Žemės atmosferai, net ir tokios retos dujos paveikia Plutono paviršių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dabar pristatytas naujas skaitmeninis modelis, rodantis, kaip azoto ledas valdo Plutono atmosferos ciklą.
Pagrindinis azoto ledo telkinys Plutone yra vakarinė Tombaugh regiono („Plutono širdies“) dalis, vadinama Sputniko lyguma. Modelyje apskaičiuota, kaip turėtų judėti azotas šiame ledyne ir atmosferoje bei tarp jų per trejus Plutono metus.
Dienos metu temperatūra Plutono paviršiuje pakyla tiek, kad Sputniko lygumoje azotas ima garuoti, atmosferos slėgis pakyla ir nuo šio regiono ima pūsti vėjas; naktį procesas apsisuka priešingai – azotas stingsta ir vėjas pučia kita kryptimi. Šis ciklas veikia tarsi atmosferos pulsas, nulemiantis kitus atmosferinius reiškinius. Taip susiformuoja du pagrindiniai vėjo srautai: vienas arti paviršiaus, kitas kelių kilometrų aukštyje.
Paviršinis vėjas primena Žemės vėją, pučiantį išilgai kalnų grandinių – Plutone jis irgi pučia palei Sputniko lygumos vakarinį pakraštį. O aukštuminis vėjas greičiausiai yra unikalus Saulės sistemoje: jis pučia priešinga kryptimi, nei sukasi nykštukinė planeta. Abu srautai perneša šilumą bei smulkias daleles ir gali sukurti pailgas juostas Plutono paviršiuje, kurių kiti modeliai paaiškinti nepajėgia.
Pailgos juostos galimai atsiranda todėl, kad šiltesnis vėjas arba tamsesnės smulkios dalelės paspartina ledo tirpimą, susidariusios žemumos įkalina vėjo srautus ir procesas tik stiprėja.
Tyrimo rezultatai publikuojami JGR Planets.
