Betelgeizė visus apgavo? Ką rodo nauji tyrimai ()
Pernai gruodį pradėjusi temti Betelgeizė sukėlė daug spekuliacijų apie galimai tuojau įvyksiantį supernovos sprogimą. Šios kalbos nepasiteisino – žvaigždė prieš porą savaičių vėl pradėjo ryškėti. Bet klausimas, kodėl ji pritemo labiau, nei bet kada per šimtą metų, liko neatsakytas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Buvo iškelta hipotezė, kad galbūt sumažėjo žvaigždės paviršiaus temperatūra. Taip galėjo nutikti dėl konvekcijos – nuolatinio medžiagos judėjimo iš gelmių į paviršių ir atgal. Visgi naujame tyrime parodyta, kad toks paaiškinimas neteisingas.
Išmatavę Betelgeizės spektrą vasario 15 dieną, kai ji buvo kone labiausiai pritemusi, astronomai apskaičiavo, jog žvaigždės temperatūra siekė 3600 kelvinų. Ši temperatūra yra tik 50-100 laipsnių žemesnė, nei išmatuota anksčiau, gerokai prieš šį pritemimą. Tokio skirtumo nepakanka paaiškinti ryškio pokyčiui.
Jei ne temperatūra, tuomet kas atsakingas už išblėsimą? Labiausiai tikėtina hipotezė susijusi su dulkėmis. Raudonosios milžinės, tokios kaip Betelgeizė, reguliariai išmeta didžiulius medžiagos pliūpsnius, kurie, toldami nuo žvaigždės, atvėsta ir susikondensuoja į dulkes. Dulkės sugeria dalį žvaigždės skleidžiamų spindulių, todėl žvaigždė atrodo blausesnė. Bet dulkių telkinys gana greitai išsisklaido, ir žvaigždės vaizdas tampa toks, koks buvo anksčiau.
Panašius reiškinius astronomai ne kartą stebėjo kitose žvaigždėse-milžinėse, bet Betelgeizė yra gerokai arčiau Žemės, todėl stebėdami ją galėsime procesus nagrinėti daug detaliau.
Tyrimo rezultatai arXiv.
