Aptikta įspūdinga 6 planetų rezonansinė grandinė ()
Planetų orbitos daugiausiai priklauso nuo žvaigždės gravitacijos, bet šiek tiek jas veikia ir kaimyninių planetų trauka. Migruodamos planetos gali „sukibti“ į rezonansus: konfigūracijas, kai dviejų planetų orbitos periodų santykis yra lygus dviejų nedidelių sveikų skaičių santykiui. Pavyzdžiui, Saulės sistemoje Jupiteris ir Saturnas yra beveik 3:2 rezonanse – treji Jupiterio metai atitinka dvejus Saturno.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rezonansinės, arba artimos joms, konfigūracijos kartais randamos ir egzoplanetų sistemose. Naujame tyrime pristatytas vienas toks atradimas – penkių arba šešių planetų sistema, kurių kiekviena pora yra labai arti 3:2 rezonanso.
Žvaigždė HD 158259 nuo mūsų nutolusi per 27 parsekus ir yra beveik įžiūrima plika akimi Drakono žvaigždyne. Ją pastaraisiais metais mokslininkai stebėjo pietų Prancūzijoje esančioje Haute-Provence observatorijoje įrengtu spektroskopu, taip pat ji pateko į orbitinio teleskopo TESS apžvalgą. Šie duomenys – radialinio greičio kitimo bei tranzitų informacija – leido nustatyti tikėtinas planetų savybes.
Sistemoje aptiktos penkios planetos, kurių periodai yra 2,17, 3,4, 5,2, 7,9 ir 12 parų, bei viena galima planeta, ratą apsukanti per 17,4 paros. Pastarosios planetos signalas mažiau statistiškai reikšmingas, nei pirmų penkių, o jos periodas labai artimas tikėtinam žvaigždės sukimosi periodui, todėl ją sunku laikyti tikrai patvirtinta. Artimiausia žvaigždei planeta yra bent du kartus masyvesnė už Žemę, kitos – bent šešis kartus masyvesnės.
Taigi gali būti, kad visos planetos yra uolinės, panašiai kaip ir garsiojoje TRAPPIST-1 sistemoje. Į pastarąją sistemą HD 158259 planetos panašios ir rezonansu: TRAPPIST-1 gretimų planetų metų trukmių santykiai irgi artimi rezonansiniams.
Įdomu, kad atrodo, jog HD 158259 planetos yra tik arti rezonansų, bet ne sukibusios į juos – priešingu atveju jų orbitos precesuotų prognozuojamai, o to nėra nustatyta. Bet atsitiktinai toks išsidėstymas beveik neabejotinai negalėjo susiformuoti, taigi tyrėjai teigia, kad planetos pasiekė beveik rezonansinę konfigūraciją, migruodamos artyn žvaigždės iš susiformavimo vietų toliau nuo jos.
Tyrimo rezultatai arXiv.
