Neabejotinai Marse būta daug vandens – tekėjo upės, plytėjo ežerai, jūros ir vandenynai (1)
Marso apžvalgos zondo (Mars Reconnaisance Orbiter, MRO) instrumentu darytose nuotraukose aptiktas skardis, aiškiai suformuotas prieš 3,7 milijardo metų tekėjusių upių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šiuo metu jau neabejojama, kad tais laikais Marse būta daug vandens – tekėjo upės, plytėjo ežerai, jūros ir vandenynai. Visgi ištirti tekančio vandens poveikį Marso uolienoms nėra paprasta, daugiausiai todėl, kad tam reikia aukštos raiškos atvaizdų, kuriuose būtų matomos upių vagos.
Esami tyrimai apsiriboja marsaeigių nuotraukomis, kuriose įprastai matomos tik maždaug metro dydžio įrantos smiltainiuose. To nepakanka, norint tyrinėti ilgalaikį vandens poveikį uolienoms.
Dabar pavyko padaryti pakankamai gerą nuotrauką, naudojant MRO instrumentą HiRISE. Joje matyti pietų pusrutulyje esančio Hellas baseino pakraščio struktūra, pavadinta Izola kalva (Izola Mensa). Daugiau nei 200 metrų aukščio skardyje matyti aiškios upės tėkmės žymės, primenančios žemiškų nesraunių upių krantus. Taigi skardį suformavo ilgai ir lėtai tekėjusi upė, ir tai vyko prieš 3,7 milijardo metų – seniau, nei suformuoti anksčiau aptikti upių slėniai. Panašiu metu Žemėje mezgėsi pirmoji gyvybė.
Tyrimo rezultatai publikuojami Nature Communications.
