NASA astronautas: „jei taip reaguotume į asteroidą žudiką, kaip reagavome į COVID-19 pandemiją – mes jau būtume pasmerkti“

Prastas palyginimas. Kelių procentų (nuo pajaustos ligos) mirtingumas vs civilizacijos žlugimas. Pirmu atveju dar gali tikėtis, kad bent ginklų nepradės pirmi naudoti, galvos apie ateitį ir kaip iki jos išlaukti, antru niekaip.

Asteroido atveju nebūtinai bus civilizacijos žlugimas. Priklauso nuo dydžio. Tarkim jei gautume panašaus dydžio asteroidą kaip prieš 65 milijonus metų, manau 10%-30% žmonijos išgyvens. Pavojus truks apie savaitę, per kurią atmosfera bus įkaitusi. Jei žmonės bus informuoti, jie galės per tą savaitę sulysti į urvus, bunkerius arba rūsius, ir išgyvens iki 30% žmonių. Iš mirusių dauguma mirčių bus dėl konkuravimo kas pateks į geresnį bunkerį, ir likusi dalis dėl karštos atmosferos. Jei žmonės nebus informuoti, kas labai tikėtina dabartinėmis sąlygomis, ir visame neigime, išgyvens apie 10% žmonių. Nei vienu atveju negresia civilizacijos žlugimas, tik ekonomikos. Labai abejoju kas bus imtasi veiksmų pakeisti asteroido trajektoriją. Žmonija dabar neturi techninių pajėgumų sukurti ISS mąstų kosminės infrastruktūros per kelis mėnesius. Problema ta kad kuo vėliau pastebim tokį asteroidą tuo daugiau kuro mums reikia nusigauti iki jo, ir detonuoti H-bombas. Ir kuo jis arčiau tuo daugiau sprogstamosios galios reikia. Taigi kol žmonija sutars ką reikia daryti, reikės vis daugiau resursų tą atlikti, ir vis mažiau laiko tam. Realiausias scenarijus - kad nekelt panikos, ir laikyt "status quo", žmonės nebus informuojami, ir nukreipimo misija bus nevykdoma. Informuoti žmonės bus kai tai bus per sunku slėpti, ir per vėlai bet kuo imtis. Išgyvens 10% žmonijos, kurie turėdami daugumą likusių resursų, ir mažiau konkurencijos, greit atkurs civilizaciją. Tiesiog mes dabar turime tokias pačias galimybes apsisaugoti nuo asteroido kaip renesanso laikais, tik šiek tiek didesnes tai pastebėti. Ir tai nėra technologinė problema. Tiesiog niekas nenorės išleisti savo pinigų, kad apsaugotų kitus.

asteroido trajektorija galima pakeisti ir su dabartininemis technologijomis. problema ta, kad asteroidas turi buti aptiktas kuo anksciau pries jam nukrentant i zeme. tarkim asteroidas nukris po 10 metu, tai dabar paprasciausiai uztektu nusiusti raketa, kuri atsitrenkusi i jo pavirsiu pakeistu trajektorija keliais metrais ir to visiskai pakaktu. per 10 metu tie keli metrai labai daug reikstu. NASA po keliu metu turi atlikti panasu bandyma, o veliau stebes asteroido orbitos pokyti.

Ar tikrai manai kad 10 metų prieš mes tai pastebėsim? Geriausiu atveju tai bus 10 mėnesių. Mažesni asteroidai praskrenda pro žemę po kelių savaičių nuo pastebėjimo. Kad galėtume pastebėti 10 metų prieš, mums reikia plačios stebėjimo infrastruktūros įvairiose saulės sistemos vietose, už kurią taip pat niekas nenori mokėti. Bet tarkim 10 metų prieš mes tai pastebim. Tai nereiškia kad galime paleisti raketą, kuri iš kart į jį atsitrenks. Tarkim objektas atskrenda iš už Jupiterio orbitos, ir jo žemiausias orbitos taškas yra arčiau saulės nei žemė. Paruošt misiją užtruks bent 2 metus. Nuskristi iki jo dar kokius 2-3. Pliusas tas kad stabdyti nėra būtina, taigi galima didžiąją dalį kuro skirti zondo įgreitinimui. Tad jei sugebėsim kažkokiu būdu pastebėti 10 metų prieš, nukreipimą galėsime atlikti tik po 5 metų. Blogiau bus jei pastebėsim 3 metus prieš. Per 2 metus iki paleidimo jis tiek priartės, kad reikės daug didesnio smūgio kad nukreipti trajektoriją. Be to kaip pas minėjai, po kelių metų bus daromas tik bandymas, taigi veikiančių technologijų tam atlikti dar neturime.

Technologijos yra tokios kad Japonai sugebejo nusileist ant asteroido, tai manau atsitrenk i ji turetu but lengviau nei nusileist. Todel pasakymas kad dar neturim technologiju yra neteisingas.

Mes kalbame apie 500~ Kg zondą, kuris pasiekė labai patogioje orbitoje (lengviau nei nuskristi į marsą) esantį asteroidą per 4 metus. Tai nėra sudėtinga, ir mes esame nuleidę zondų į marsą. Tarkim tas pats "162173 Ryugu" gali potencialiai atsitrenkti į žemę. Jo masė yra 450000000 tonų, arba 900000000 kartų didesnė nei to zondo. Grubiai milijardą kartų mažesnė. Bet kokiu greičiu kuriuo mes galėtume trenkti asteroidą, smūgis turės tiek įtakos kiek musė atsitrenkianti į 10 tonų sunkvežimį. Aš to nevadinčiau technologija, kuria galima pakeisti asteroido trajektoriją. Realistiškai žiūrint mums reikėtų ypatingai labai galingos H bombos, kurią reikėtų įkasti į tam tikrą gylį pačiame asteroide. tokiu būdu dalis asteroido išlėktų į tą pusę kur jis yra įkastas, ir ta išmesta dalis pastumtų jį tiek kad jis šiek tiek pakeistų savo orbitą. Tam kad tai atliktume reikia didelės grežimo infrastruktūros, kurią reikėtų laiku nugabenti iki asteroido. Ir kaip minėjau ankščiau laikas yra viskas, jei vėluoji mėnesį, reikia keisti projektą. Gal pasakymas kad neturim technologijų yra neteisingas, jas turime, tik neturime galimybių tas technologijas praktiškai panaudoti.

Šiaip. impulso tvermės dėsnis ... tarkim, kalus tik vienos tonos kulką šiam asteroidui, bet kokiu 1 km/s greičiu - trajektorija pakistų net 0.05". Priklausomai, kur, kada, kaip kalsi - net ir toks būdas suveiktų, bet reiktų iš anksto, kad kol jis atkeliautų - tas kampo pokytis nutolintų asteroidą nuo žemės.

Tu kalbi apie vadovėlinę fiziką, gryną teoriją. Realybėje nei 1T kulka nebus tokia kieta, nei asteroidas, kad impulso dėsnis turėtų tik 4 parametrus: M1, M2, G1, G2. Blogiausiu atveju kulka gali praeiti kiaurai. Bet vėlgi tarkim galioja vadovėlinė fiziką, ir turim tą patį 450000000 tonų asteroidą, ir 1 tonos buką kulką. Ir tarkim mes norime sumažinti asteroido greitį, taigi kalam kulką į asteroidą, kol jis yra aukščiausiame taške, iš kitos pusės nei asteroidas juda savo orbita. Jei asteroidas juda 1km/s toje vietoje. Kulka skrenda 1km/s greičiu, asteroidas 1km/s greičiu, bendras susidūrimo greitis bus 2km/s. Asteroido jėga yra 450000000 o kulkos jėga yra 1. Taigi po smūgio asteroido jėga bus 449999999 idealiom salygom, bet realesnėm sąlygom tai bus arčiau 449999999,9. Asteroido greitis sumažės nuo 1km/s iki 0.99999999777777777777777777777778 km/s idealiom sąlygom. Nemoku paskaičiuoti kiek tokiu atveju pamažės asteroido orbita, bet tikrai ne daug. Orbita vis tiek būtų su artimiausiu saulei tašku žemiau žemės orbitos, ir aukščiausiu tašku virš jupiterio ar saturno orbitos. Kai tokie kūnai gali teoriškai pataikyti į žemę, tai nėra žinoma iki ganėtinai artimo laiko. Iki tol bus 1/1000 tikimybė kad pataikys. Net jei ta viena tona padėtų, reikėtų politinio sprendimo, nusiųsti brangią misiją. 1 tona masės be ilgai trunkančių gravity asistų pareikalautų kelių raketų paleidimo, ir bent 3 mėnesių nuo pasiryžimo tai daryti, iki paleidimo. Tada pati kelionė truktų metus. Taigi tai veiktų tik tuo atveju jei mes imamės veiksmų kol asteroidas nėra aukščiausiam taške. Taigi manau tai nevyks, nes 1/1000 tikimybė yra pakankamai maža. Kai tikimybė bus 1/200, reikės daugiau nei vienos tonos. Jei galų gale turėsim 1/1,1 tikimybė, vienintelis variantas yra asteroido skaldymas H bomba. Kas reikalauja žymiai daugiau resursų. Suprantu kad daug kas iš jūsų esat optimistiški, ir vadovėlinė fizika nuteikia gerai, bet fizika yra mažiausia problema šiame scenarijuje. Gali atsirasti judėjimas kuris netiki asteroidu, ir kosmoso agentūrom, ir to judėjimo išrinkti žmonės nieko nedarys dėl to. Taigi prie fizikos nereikės net lįsti. Bet kokia pasiturinti šeima turinti savo žemės, kuriose galima statyti statinius, gali nuo to išsigelbėti. Tereikia prisiminti 5-6 dešimtmečius, kai buvo populiaru įsirenginėti bunkerius. Kol gali išgyventi bunkeryje apie mėnesį, ir asteroidas ar jo fragmentai į jį nepataiko, tol išgyvensi šią katastrofą. Mažesnės pasiturinčios valstybės atsikurs greičiausiai, nes esant mažam žmonių kiekiui galima apsaugoti didžiausią populiacijos dalį. Žemės ūkis atsigaus per 5 metus, bet dėl didelio mirusių kiekio, resursų užteks ganėtinai ilgam laikui. Gamtoje pradės dominuoti katės ir šunys, kurie sugebėjo pasislėpti urbanizuotose vietovėse, nes dauguma didesnių laukinių sausumos gyvūnų išnyks.

jei nori kinetinio smūgio gali "išardyti" kulką prieš smūgį. Jokio skirtumo ar pataikys 50 objektų, ar vienas didelis. Daugeliu atvejų turbūt reikia ne bunkerio, bet maisto ir sėklų atsargų. Kelis metus iš eilės gali būti labai liūdnas derlius. Gerai, jei pataikys kokį lapkrytį, o jeigu nukris liepą prieš derliaus nuėmimą? Realybėj dar nuosava armija nepakenktų, kas iš to bunkerio kai išbadėjus gauja ateis grobti maistą. Turėti šautuvą neužteks, užtampys kaip kojotai jeigu vienas ginsies.

Kad ir išardžius kulką, susmigimas bus net stipresnis. kuo daugiau sminga, tuo mažiau impulso perduodama. Dėl labiau realistiško scenarijaus tau reikia visų pirma išgyventi pirmą mėnesį. Tai bus masinio išnykimo mėnesis per kurį asteroido iš žemės paviršiaus išmesti uolienų gabalai pradės kristi atgal į žemę. Atmosfera įkais iki 200-400 laipsnių. Saugu bus tik po žeme, ir giliau vandenyje. Dėl maisto, kurį laiką jo negalėsim tai masiškai pasigaminti, taigi teks naudoti išsilaikiusius konservus. Vis tiek bent 70% žmonių tikrai neišgyvens, todėl iki agrikultūros atsigavimo bus kaip prasimaitint. Bet jo, prasidės nauji karai, ir nauji sienų paišymai, taigi tikrai teks armijos.