Kada įvyks paskutinis Saulės užtemimas, susidurs du Urano palydovai, o Saturnas praras savo žiedus? Svarbiausi būsimi įvykiai per nonilijoną metų ir kas nutiks - atėjus paskutinei akimirkai

Pagal tavo aiskinima galetu susiformuoti viena planeta, is kur kitos, kytruoli.

O kaip tai dera su gravitacijos krumpliaračiais? Neatsiras per didelio liufto? Nenusmuks nuo ašies? Ir dar – kaip tai dera su tuo, kad Žemė apsisuka apie Saulę per 365 dienas, o, tarkime, Marsas per 687 dienas?

Kodėl tik viena? Jei protoplanetiniame diske medžiagos pakanka, gali susiformuoti daugiau. O kadangi jame medžiagos privalo būti daug – antraip nebūtų iš ko susiformuoti žvaigždei – tai ir planetų susiformuoja ne viena. Bet, suprantama, būtų įdomu planetų genezės istoriją išgirsti ir iš paties.

Planetu sukimosi greiciai priklauso nuo atsumo iki Saules, toliau nuo Saules greitis dideja, t.y. dantratis dideja, dar priklauso nuo planetos dantracio dydzio. Del planetu atsiradimo pakolkas vyraujanti hipoteze kad ivyko didysis sprogimas kuris istaske po visata karstus mases gabalus, didesni gabalai dar neatveso, tai saule ir kitos zvaigzdes o mazesnius gabalus Saule gravitacijos pagalba priglaude i savo sistema, planetos kurios nepapuole i didziausio gravitacijos lauko poveiki, issivaiksciojo, liko tik vienoje plokstumoje buvusios planetos.

Tai kad nedidėja – Pavyzdžiui Žemė apie Saulę apskrieja per 1 metus, jos skriejimo greitis beveik 30 km/s, Neptūno metai trunka beveik 165 Žemės metus, jo orbitinis greitis yra 5,4 km/s, o tarkime Plutono metai trunka 248 Žemės metus, savo orbita jis skrieja 4,67 km/s greičiu. Vyraujanti tamstos fantazijose hipotezė? Nedrįstu ginčytis. Tačiau šiame pasaulyje yra ne hipotezė, o teorija apie planetų susidarymą iš protoplanetinio disko. Žvaigždės šviečia, nes jose vyksta termobranduolinės reakcijos. Be žvaigždžių nebūtų jokių sudėtingesnių elementų – tik vandenilis, helis ir truputį ličio. Vienoje plokštumoje sukasi planetos ir žvaigždės, nes susidaro iš vieno debesies ir dėl kampinio momento išsaugojimo nusistovi bendras visos disko medžiagos sukimasis. Būtų LABAI daug klajojančių planetų, jeigu didžioji dalis protoplanetinio disko medžiagos išsisklaidytų. Juolab, pilna kūnų, skriejančių ir ne Saulės sukimosi plokštumoje.

As kalbu apie planetu sukimasi apie savo asi, tu apie sukimasi apie Saule, tai skirtingi dalykai, be to kalbedamas apie planetu greicius pridek ir ju atstumus nuo Saules.

Ir kuo ypatingas sukimasis apie savo ašį? Merkurijus – pirma nuo Saulės planeta – apie savo ašį apsisuka per 176 dienas. Venera apie savo ašį apsisuka per 243 dienas. Žemės para trunka emm, vieną parą. Marso para – 24,6 valandos. Jupiteryje – 9,8 valandos, Saturne – 10 valandų 14 minučių. Uranas galima sakyti, rieda orbita, nes jo poliai vienoje plokštumoje su Saulės sistemos plokštuma. Apie savo ašį apsisuka per kiek daugiau nei 17 valandų, Neptūnas – per 16 valandų. Plutono para trunka 6 dienas 8 valandas. Prie greičio pridėti atstumą? Čia kaip? Dar būtų įdomu sužinoti, kaip krumpliaračiai paaiškina stipriai elipsines orbitas (šiaip jau visų planetų orbitos yra elipsinės), tarkime, Plutono, kuris dalyje savo orbitos prie Saulės priartėja labiau nei Neptūnas. O kaip krumpliaračiai veikia su kūnais, kurie skrieja apie Saulę ne jos sukimosi plokštumoje? Tarkime, Eris orbita su ekliptikos plokštuma sudaro beveik 45 laipsnių kampą.

https://en.wikipedia.org/wiki/Tidal_locking

Neuzmirskit kad Saules sistema yra galaktikoje kur planetas veikia ivairios planetu gravitacijos, cia jau jusu megeju sritis kaip planetu gravitacija paveikia kitas planetas.

Tenorėjau parodyti, kad krumpliaračio analogija nėra tinkama, o tik be reikalo apsunkina elementariausių gamtos reiškinių aiškinimą.

Aisku kad nera paprasta, yra bendras pricipas ir yra korekcijos, pvz Menulis sukasi apie Zeme ir ismusa Zemes sukimosi apie asi centra ir taip visur bet kad gravitaciniai laukai yra pagrindiniai itakos veiksniai tai faktas.

Dėkoju už rūpestį Jis yra klasikinis žmogaus pavyzdys – mokslinis mąstymas nėra standartinis žmogaus mąstymo būdas, o jaustis žinančiu ir užtikrintu – yra. Kaip ir jaustis bendruomenės dalimi. Tačiau jeigu bendruomenės nuomonė ar žinios neatitinka žmogaus pasaulio supratimo, jis, priklausomai nuo charakterio, iš bendruomenės pasitraukia arba bando pademonstruoti supratimą – žr. pirmą punktą. Atsakymas ne į temą – vienas iš būdų išvengti kognityvinio disonanso tarp tikrų žinių ir savo įsivaizdavimo – žr. pirmą punktą. Pasiųsti žmogų erotinių nuotykių kryptimi – lengviausia Bet rašant išsamius atsakymus, galima ir pačiam atšviežinti žinias ir padėti skaitytojams rasti atsakymus į nagrinėjamus klausimus.

Taip ir liko neatsakyti klausimai, kodel sukasi planetos, kodel vienoje plokstumoje, kodel Saule sukasi, kodel galaktikos sukasi, jusu aiskinimai taip buvo nuo pradziu o as sakau yra tvarka pagal kuria visata juda.

Arba išbandytas ir veikiantis būdas gauti dėmesio ir tuo pačiu sunervinti visus kam rūpi. Toks elgesys gali turėti kelis paaiškinimus. Vaikai šneka nesąmones norėdami gauti dėmesio. Seni žmonės dėl senatvės ligų. Vidutinio amžiaus dėl abiejų šių priežasčių, arba jiems yra mokama už trolinimą. Aišku tavo žinių atsišviežinimas diskutuojant su troliais yra sveikintinas. Bet atsimink, kad visada diskutuodamas su troliu, jam esi auka.

Planetos sukasi, nes sukosi protoplanetinis diskas. Saulė sukasi, nes sukosi protoplanetinis diskas. Vienoje plokštumoje, nes galioja kampinio momento tvermės dėsnis. Galaktikos sukasi, nes sukosi protogalaktinis diskas. Iš pradžių taip nebuvo.

Kas tas protoplanetinis diskas ir kaip jis suka planetas, tik is pasakymo jos nesisuka,, as sakau suka gravitacinis laukas o kas pas tave konkreciai.

pakankamai parašyta paprasčiausioje vikipedijoje. Apie gravitacinio lauko sukimą su visa derama pagarba, rekomenduoju išmintingai nutylėti.

Taip perskaiciau vikipedijoje apie proplanetini diska, sukasi gravitacinis laukas apie ka as kalbu, todel susidaro plokstuma, protoplanetinis diskas naudojamas paaiskinti kaip susidaro zvaigzdes, bet pradini vadinamo uko susidarymui sukimasi duoda kitas besisukantis gravitacinis laukas, nei is sio nei isto protoplanetinis diskas neprades suktis ir tai visur rasoma galbut, kitaip sakant hipoteze o ju daug, protoplanetinis aiskinimas vienas is ju, taip ir galvojau kad mastai vikipedijos lygiu.

Dėl to ir primygtinai rekomendavau neužsiminti apie gravitacinio lauko sukimąsi. Pagal tamstą, vėjo pūtimą sukelia medžių lingavimas. Diskui sukimąsi suteikia molekulinio debesies medžiagos kritimas. Jei molekulinis debesis būtų idealaus rutulio formos, ir visos jo molekulės kristų tiesiai į centrą, pakeliui niekaip nesąveikaudamos su kitomis molekulėmis, susidarytų tik žvaigždė, be jokio disko. Tačiau pasaulis nėra idealus. Todėl medžiaga susidurdama ima suktis. Paimkite du apvalius magnetinius rutuliukus ir nestipriai paridenkite juos vieną link kito. Iš pradžių jie judės tiesiai, tačiau kai susitiks, ims greitai vienas apie kitą suktis. Analogiškai ir molekulinio debesies dalys krenta/skrenda tiesiai link artimiausio traukos objekto ir jie ima suktis apie bendrą masės centrą, išlaikydami bendrą kampinį momentą. Ir tada šis darinys krenta link kito artimiausio traukos centro ir susilieja su kitu sutankėjimu ir ima suktis apie bendrą masės centrą, išlaikydami bendrą kampinį momentą, etc. Taip galiausiai susidaro besisukantis diskas, tankiausias viduryje – nes ten lėčiausias sukimasis, mažiausia išcentrinė jėga – iš kurio susidaro žvaigždė, o aplink – planetos. Ir čia nėra hipotezė, o teorija, paremta jau prieš kelis šimtus metų suformuluotais dėsniais. Mąstyti vikipedijos lygiu tikrai nėra mažai, tad šią pastabą priimsiu kaip komplimentą.