Mokslininkai: mus gali stebėti apie 1000 ateivių civilizacijų (8)
Esama apie 1000 žvaigždžių sistemų, kuriose jei būtų ateivių civilizacijos, jos galėtų mus stebėti iš tolo, skelbia naujas tyrimas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
1004 žvaigždžių sistemos yra tiesioginio matomo zonoje (mūsų planetos atžvilgiu) ir yra pakankamai arti mūsų, kad galėtų aptikti ne tik Žemės planetą, bet ir cheminius gyvybės Žemėje pėdsakus.
Per pastarąjį dešimtmetį astronomai atranda egzoplanetas, skriejančias aplink tolimas žvaigždes, naudodami paprastą formulę: stebėdami žvaigždę ir sulaukdami, kol ji staiga pritems. Tas pritemimas yra planetos, patenkančios tarp žvaigždės ir teleskopo, ženklas. Išanalizavus kaip keičiasi šviesa kai žvaigždė pritemsta, galima nustatyti net planetos atmosferos chemines savybes.
Tačiau šis metodas tinka tik toms planetoms, kurių orbitos nusidriekia tarp jų pačių žvaigždžių ir Žemės. Naujame tyrime mokslininkai apvertė šią formulę aukštyn kojomis ir paklausė: kurios netoliese esančios žvaigždės yra tinkamai išsidėsčiusios, kad jų galimi gyventojai pamatytų Žemės tranzitą prieš Saulę? Ar gyvybės formos tose žvaigždžių sistemose galėtų aptikti mūsų gyvybės Žemės paviršiuje ženklus? Atsakymas – taip, pasirodo, tai galioja daugeliui netoliese esančių žvaigždžių.
„Jei tenykščiai stebėtojai ieškotų mūsų, jie galėtų pamatyti biosferos ženklus mūsų planetos atmosferoje“, – sakoma Kornelio universiteto astronomės ir pagrindinės šio tyrimo autorės autorės Lisa'os Kaltenegger pranešime.
Planetos kosmose yra gana dažnas dalykas. Pirmąją egzoplanetą atradę 1992 m., šiandien astronomai jau yra aptikę 4292 patvirtintas planetas už mūsų Saulės sistemos ribų, skriejančias aplink 3 185 žvaigždes – ir prie to labiausiai prisidėjo planetas medžiojantis kosminis teleskopas „Transiting Exoplanet Survey Satellite“ (TESS).
Jameso Webbo kosminis teleskopas (JWST), kurį į orbitą ketinama iškelti 2021 m. spalio 31 d., galės dar tiksliau ištirti daugelį iš tų planetų – ir jų atmosferose galbūt aptikti tokias dujas, kaip metaną ar deguonį, kas galėtų būti laikoma gyvybės ženklais.
Bet kas būtų, jei nežemiška civilizacija turėtų savo JWST? Tyrėjai nustatė, kad 326 šviesmečių spinduliu yra 1004 žvaigždės, šalia kurių yra Žemės aptikimui tinkamų taškų. Iš jų 508 turi matymo kampus, kurie suteiktų bent 10 valandų stebėjimo langą, leidžiantį matyti kaip Žemė praskrieja tarp tos stebėjimo vietos ir Saulės – kas būtų idealios sąlygos pastebėti mūsų mažą uolinę planetą ir gyvybės ženklus jos atmosferoje.
Tyrėjai mano, kad maždaug 5 proc. iš tų 1004 žvaigždžių yra per jaunos, kad prie jų galėtų išsivystyti protinga gyvybė – net jei aplink jas skrieja planeta, kurioje yra tinkamos gyvybei sąlygos. Tačiau likę 95 proc. priklauso žvaigždžių kategorijoms, galinčioms palaikyti gyvybę milijardus metų – o tai, kaip rodo Žemės patirtis, yra pakankamai ilgas laiko tarpas, kad galėtų išsivystyti protinga gyvybė.
Dauguma sąraše esančių žvaigždžių yra tolimesniame 326 šviesmečių diapazono gale – nes artėjant prie mūsų Saulės sistemos, zona, kurioje matomas Žemės tranzitas, mažėja. Tačiau iki artimiausios žvaigždės šiame sąraše yra tik 28 šviesmečiai. Taip yra dar kelios netoliese esančios žvaigždės, kurios patenka į poziciją, kuri ištisus šimtmečius leistų stebėti Žemę. Beje, kai kurios jų yra pakankamai ryškios, kad matytųsi iš Žemės.
Dvi sąraše esančios žvaigždės turi žinomas egzoplanetas. Vos 12 šviesmečių atstumu nuo Žemės esanti raudonoji nykštukė su žinomomis egzoplanetomis – Teegardeno žvaigždė – šiuo metu nesiekia Žemės stebėjimams tinkamo kampo, tačiau remiantis dabartiniu jos judėjimo greičiu, reikiamą kampą pasieks jau 2044 m.
Pasak mokslininkų, tolesnis žingsnis turėtų būti nežemiško proto paieškų sutelkimas į tyrime aprašytąsias 1004 žvaigždes. Mokslininkai kaip ypatingai tinkamą išskiria SETI programą „Breakthrough Listening“, sukurtą nežemiškų civilizacijų komunikacinių signalų aptikimui.
Tyrimas skelbiamas moksliniame žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“.
Parengta pagal „Live Science“.
