Tyrimas atskleidė Merkurijaus plutos keistenybių priežastis: prieš daugiau nei 4 milijardus metų įvyko visiškas atsinaujinimas ()
Merkurijus yra neįprasta planeta – jis turi santykinai labai masyvų branduolį ir ploną mantiją bei plutą. Pluta irgi turi keistų savybių, pavyzdžiui, joje yra santykinai daug lakiųjų elementų, tokių kaip kalis. Jie niekaip negalėjo būti planetoje nuo pat jos atsiradimo, nes arti Saulės, kur formavosi Merkurijus, būtų tiesiog išgaravę.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Taigi šiuos elementus į planetą atnešė asteroidai ir kometos – panašiai, kaip vandenį į Žemę. Bet kraterių skaičius Merkurijuje yra gerokai mažesnis, nei reikėtų tokiam kiekiui lakiųjų elementų atnešti į planetą. Naujame tyrime mokslininkai pateikia galimą neatitikimo paaiškinimą.
Jie apskaičiavo, kiek energijos skirtingo dydžio asteroidai gali perduoti Merkurijaus plutai ir įvertino, koks būtų galimas ilgo bombardavimo rezultatas. Pritaikę iš kitų stebėjimų žinomus apribojimus, kiek apskritai asteroidų galėjo nukristi į Merkurijų, tyrėjai nustatė, kad bombardavimo metu viršutinis 50m-10km storio plutos sluoksnis galėjo tiesiog išsilydyti. Taip pat išsilydė ir maždaug pusė kritusių asteroidų masės, o likusi pusė turbūt išgaravo.
Taigi Merkurijaus paviršius bombardavimo metu, prieš daugiau nei 4 milijardus metų, galėjo visiškai atsinaujinti. Dabar ten matomi krateriai susiformavo jau seniau. Modelis prognozuoja, kad lakieji elementai turėtų būti pasklidę daugmaž tolygiai planetos paviršiuje.
Šią prognozę galės patikrinti ESA zondas BepiColombo, kuris jau skrenda Merkurijaus link, o planetą pasieks 2026 metais.
Tyrimo rezultatai publikuojami Icarus.
