Iki šiol dar niekur nebandytos technologijos pasiteisino: Kinijos zondas baigė rinkti Mėnulio grunto mėginius ir parodė išskirtinius Mėnulio vaizdus (Video) ()
Ant Mėnulio paviršiaus nusileidęs Kinijos kosminis zondas baigė rinkti grunto mėginius dar netyrinėtoje mūsų planetos gamtinio palydovo dalyje ir ruošiasi paleisti kapsulę, pargabensiančią šiuos pavyzdžius į Žemę, ketvirtadienį pranešė Pekinas.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jeigu ši misija būtų sėkmingai užbaigta, Kinija taptų pirmąja per pastaruosius keturis dešimtmečius šalimi, parsigabenusia Mėnulio uolienų pavyzdžių. Praeito šimtmečio 7-ame ir 8-ame dešimtmečiais tai pavyko padaryti Jungtinėms Valstijoms ir Sovietų Sąjungai.
Pekinas skyrė milijardus JAV dolerių kariuomenės vadovaujamai kosmoso programai, tikintis iki 2022 metų įsirengti orbitinę stotį, o vėliau – nuskraidinti žmonių į Mėnulį.
Zondas „Chang'e 5“, pavadintas kinų mėnulio deivės vardu, antradienį nusileido iš Žemės matomoje Mėnulio pusėje ir dabar jau baigė rinkti akmenų ir grunto mėginius, nurodė Kinijos nacionalinė kosmoso administracija (CNSA).
Ketvirtadienį paskelbtame CNSA pranešime sakoma, kad iki trečiadienio vakaro zondas perkėlė surinktus mėginius į specialų konteinerį.
Agentūra nurodė, kad šios procedūros buvo įvykdytos pagal planą, bet daugiau detalių nepateikė.
Aparatas turi surinkti apie 2 kg medžiagos iš anksčiau netyrinėtos Mėnulio srities – Audrų vandenyno, didžiulės lavos lygumos, sakoma straipsnyje, paskelbtame mokslo žurnale „Nature“. Šie mėginiai gali padėti mokslininkams daugiau sužinoti apie šio dangaus kūno kilmę, susiformavimą ir vulkaninę veiklą.
Jeigu zondas sėkmingai sugrįš, Kinija taps trečia šalimi, parsigabenusia mėginių iš Mėnulio.
Tokia misija būtų pirmoji nuo Sovietų Sąjungos aparato „Luna 24“ skrydžio į Mėnulį 1976 metais.
Trečiadienį Kinijos valstybinė žiniasklaida „Chang'e 5“ programą apibūdino kaip „iki šiol vieną sudėtingiausių ir daugiausiai iššūkių keliančių Kinijos kosminių misijų“.
Zondas praeitą savaitę buvo paleistas iš Kinijos pietinės Hainano provincijos. Šeštadienį, po 112 valandų trukusios kelionės, jis įskriejo į orbitą aplink Mėnulį.
„Nelengva užduotis“
Zondas turėjo surinkti paviršiaus grunto mėginių, taip pat išgręžti 2 metrų gylio skylę ir paimti giliau slūgsančio grunto pavyzdį.
Valstybinė žiniasklaida skelbė, kad aparatas užduotis Mėnulio paviršiuje vykdys „apie dvi paras“.
Vėliau surinkti mėginiai bus išsiųsti į Žemę kapsule, turinčia vėliau šį mėnesį nusileisti Kinijos atokiame Vidinės Mongolijos regione, nurodė JAV kosmoso agentūra NASA.
Ši misija yra techniškai sudėtinga ir pasižymi keliomis naujovėmis, neišmėgintomis per ankstesnius bandymus paimti Mėnulio grunto mėginių, praeitą mėnesį naujienų agentūrai AFP sakė Harvardo-Smithsono astrofizikos centro tyrėjas Jonathanas McDowellas.
NASA vyriausiasis mokslininkas Thomas Zurbuchenas pasveikino Kiniją su sėkmingu zondo nutupdymu.
„Tai nelengva užduotis, – per „Twitter“ parašė jis. – Kai Mėnulyje surinkti mėginiai bus pargabenti į Žemę, tikimės, kad visi gaus naudos iš galimybės tyrinėti šį vertingą krovinį, galintį užtikrinti tarptautinės mokslo bendrijos pažangą.“
