Astronomas mėgėjas Alberto Caballero pasiūlė naujo erdvėlaivio, kurį jis pavadino „Solar One“, koncepciją ir dizainą. Jo manymu, šis erdvėlaivis apimtų didesnę NASA „Sunjammer“ šviesos burių versiją su integruotu JAV karinio jūrų laivyno kompaktišku sintezės reaktoriumi ir didžiąją dalį „DE-STAR“ lazerinės sistemos.

Netolimoje ateityje, pasinaudodami revoliucinėmis technologijomis, į artimiausią mūsų Saulės sistemai žvaigždę – Kentauro Alfa – žmonės galėtų nukeliauti beveik ketvirtadaliu šviesos greičio, rašoma neseniai paskelbtame tyrime, kuris publikuojamas leidinyje „arXiv“.

Alberto Caballero teigimu, „Solar One“ erdvėlaivis su 1,6 km ilgio saulės burėmis galėtų pasiekti vidutiniškai 22 proc. šviesos greičio ir nuskristų į artimiausią potencialiai gyvenamą egzoplanetą per mažiau nei 19 metų su „Bussard“ „piltuvėliu“, – teigiama tyrime.

Nė vienam sintezės reaktoriui nepavyko pagaminti daugiau energijos nei sunaudojama, praneša „Popular Mechanics“. Tačiau beveik kiekviename būsimo kosminio skrydžio plane reikalaujama naudoti tam tikro tipo branduolinius reaktorius. Tam, pasak Alberto Caballero, pasitarnautų JAV karinio jūrų laivyno kompaktiškas sintezės reaktorius (CFR).

Pasak Alberto Caballero, revoliuciniam erdvėlaiviui pasitarnautų ir „Bussard Interstellar Ramjet“. Jis galingu magnetinio lauko „piltuvėliu“ surinktų vandenilį iš tarpžvaigždinės erdvės. Surinktas vandenilis būtų naudojamas termobranduoliniame raketiniame variklyje. Taip laivas nepriklausytų nuo gabenamo kuro.

Visgi, toks variklis turi nemažai techninių apribojimų. Jo maksimalus greitis nebūtų labai didelis, nes kiekvienas sugautas vandenilio atomas sumažintų laivo impulsą.

Tačiau tenka pripažinti, kad Alberto Caballero erdvėlaivio idėja labai įdomi.

Komentarai (45)