Pasiūlė naujo revoliucinio erdvėlaivio idėją: galėtų nusiųsti žmones į potencialiai gyvenamas egzoplanetas

Gal ir neblogai ir va kodėl: pagal reliatyvumą tie gaudomi vandeninio atomai būtų padidėjusios masės. O va pagal realumo (eterio pvz.) teoriją tie gaudomi atomai nebūtų padidėjusios masės, o pats kosminis laivas būtų padidėjusios masės ! Va ir atsiranda jum realus motyvas domėtis c ne konstanta klausimais. Ypač mano paskutine tema "Naujas c testas", kuri kolkas kažkaip vieniša

O jei tie atomai skrenda ta pačia kryptimi ir panašiu greičiu, tai kaip ir nėra problemos Na problema atsiras tada, kai pasiekus tą Kentauro Alfą prireiks "paspausti stabdį" - ar paskui nereiks dar kokių 5 metų sustabdymui? Aš tai labai norėčiau pamatyti projektą, kuris buvo nupasakotas Cosmos: possible worlds (S01, E01, 38min 50sek): kai į Kentauro Alfą pasiunčiami miniatiūriniai laivai. Gal kas žinot ar toks projektas apskritai yra vykdomas? https://www.youtube.com/watch?v=Ihvx3ExZD-k?t=2330

Iš ties įdomu, kodėl C reikšmė būtent tokia, turbūt reikia lysti giliai į kvantines detales, o gal kaip jūs sakote, gali šiek tiek varijuoti. Standartinis dalelių modelis man atrodo gan logiškas. Neseniai sužinojau, kad gravitacija irgi turi šviesos greitį ir kad fotonus traukia ne gravitacija, o iškreipta erdvė (juodosios skylės), wow Gal nieko čia keisto, bet tokios mano dabartinės žinios. Ir kadangi visi laukai turi dalelių sąvybių, skirtingos jėgos turėtų susidėlioti į vieną universalų paaiškinimą. Taip pat negalima atmesti, kad eteris yra dar giliau už smulkiausios dalelės vienetą. Buvo straipsnis, kad eteris pastoviai kuria ir panaikina daleles (materija/anti materija).

... taigi pasižiūri dar kartelį filmuką iš tos temos ir supranti, kad gi to greičio nieks ir neišmatavo. Dėl to netenka prasmės teiginys ji tokia ar anokia neišmatavus. Čia logiška kelti visai kitus klausimus, pvz kodėl taip sunku išmatuoti ir o gal vistik įmanoma.

Tiesa, čia matuoja šviesos greitį, o kad jis konstanta, turbūt išplaukia iš formulių. Bet koks naujas atradimas duoda tolimesnį postūmį, šaunu kad kažkas tuo užsiima ir namų sąlygomis. Jau dabar yra daug sukaupta informacijos ir norisi tikėti kad žmonės pirmiau už DI atras vieningą teoriją

Na ji tokia, nes mes susigalvojom tokius* atstumo ir laiko etalonus. Greitis tėra atstumas nukeliautas per tam tikrą laiko tarpą. O tai kokio ilgio yra 1m ir kiek ilgai yra 1 sekundė, priklauso nuo to, kaip tu sąveikauji su pačiu erdvėlaikiu. T.y. tau pačiam (kaip keliautojui per erdvę) tas 1m ir 1sek ir išliks toks pat dydis. Bet jeigu tu į keliautoją žiūrėtum iš šalies (niekur nekeliaudamas), tai keliautojo 1 metras pas tave virstų kiek trumpesniu atstumu, o keliautojo sekundė pas tave virstų ilgesniu laiko tarpu. Na pabandyk įsivaizduoti kosminį laivą, kuris skrieja aplink Žemę artimu šviesai greičiu. Tarkim orbitos ilgis 50kkm. Tai žiūrint iš tavo pozicijos, tas kosminis laivas vieną ratą padarys per ~1/6sek. Bet tam, kuris sėdi kosminiame laive, laikas eina lėčiau (iš tavo perspektyvos) ir vietoje to, kad kelionė truktų 1/6sek., kosminiame laive tepraeina tik 1/12 sekundės (čia kaip pvz.). Taigi kosminiam laivui atrodo, kad jis tą patį** atstumą nukeliavo per 2 kartus trumpesnį laiką. O tai jau reikštų, kad buvo viršytas šviesos greitis. Tačiau to negali būti. Vadinasi išsikreipia ne tik laikas, bet ir pati erdvė - keliaujamas atstumas sutrumpėja. Aš tiesą pasakius nesu tikras kaip visa tai turėtų atrodyti iš šalies. Turbūt turėčiau matyti ištemptą kosminį laivą (pvz. 2 kartus** didesnį)? O žiūrėdamas iš kosminio laivo į Žemę, turbūt matyčiau viską 2 kartus** pagreitintai. Ir dar 2 kartus mažesnę Žemę?

Na nelabai, pabandyk čia paskaitinėt bent tas vietas kurias suprasi. https://en.wikipedia.org/wiki/One-way_speed_of_light Tada pasidomėk istorija, kaip buvo matuojamas šviesos greitis, po to vėl prie to "radau". Gal tada jau suprasi kodėl neradai. Kodėl jis nematuoja greičio į vieną pusę. Jei visai nesiseks galėsiu po kokios savaitės papaišyti kas čia ne taip. Bet daug naudingiau būtų pabandyti pačiam suprasti. Nes kasnors vėl parodys kokį "eksperimentą" mol jau išmatuoto greičio į vieną pusę ir vėl pastrigsi. Nors nepergyvenk, stringa šituo klausimu ir dalis mokslo daktarų iš mūsų lazerių elito.

Ačiū, įdomiau už grožinę literatūrą, kur scenarijai dažnai nuspėjami

, apie kokią čia temą ir filmuką kalbi? Pasidalink nuoroda, nes jei kas tave ir persekioja domėdamasis kiekvienu tavo žingsniu, tai tikrai ne aš Aš kiek žinau, tai tas teiginys, kad šviesos greičio niekas taip ir neišmatavo, yra kilęs iš to, kad niekas neišmatavo šviesos greičio į vieną pusę. Ale yra tikimybė, kad šviesa į vieną pusę gali keliauti greičiau negu į kitą pusę. O kadangi mes matuojam atstumą "pirmyn-atgal", tai negalime pasakuti, ar į abi puses tie greičiai buvo vienodi. Plačiau šitame youtube įraše (Why The Speed Of Light* Can't Be Measured): https://www.youtube.com/watch?v=pTn6Ewhb27k

. "Paveikti kliūties" jie nustoja judėję, ko pasekoje ir nustoja egzistavę, o jų energija atiduodama tam, kas juos paveikė.

"Does the photon have mass? After all, it has energy and energy is equivalent to mass" Dabar aiškiau

viewtopic.php?t=67227

Ai matau tą patį video pateikęs kaip pavyzdį Ten geras pavyzdys yra ties 8:15 Čia panašiai kaip su tuo mano kosminiu laivu skriejančiu aplink Žemę: kai keliautojui atrodo, kad buvo nukeliautas "toks atstumas", o stebėtojui atrodo, kad nukeliautas atstumas jau kitoks. Jeigu dar būtų paimta, kad tas traukinys keliauja su visa planeta aplink Saulę, tai šviesos nukeliautas atstumas būtų dar didesnis. Iš to ir išplaukia, kad viskas priklauso nuo to, iš kurios pozicijos pažiūrėsi, t.y. kaip tu sąveikauji su erdve (su erdvėlaikiu).

Žiūrėk, prieš daug metų kai tavęs gal net nebuvo, aš kokioj 10 klasėj per žiemos atostogas paprašiau fizikos mokytojos mikrobangų siųstuvo ir imtuvo pabandyti paneigti tą c konstantą į abi puses... Na prašomo mokytoja nedavė, kad nesugadinčiau Nors mes gerai sugyvenom, važinėjom po olimpiadas ir šiaip faina mokytoja. Tiesiog noriu pasakyti kaip ir buvo laiko nuo tada susipažinti su jau darytais eksperimentais.

Geriausias vienkrypčio matavimo būdas, pvz kai vidury šviesos kelio įrengtas trigeris, duoda el. signalus į priešingas puses vienodais atstumais. Kai gauna signalą pirmas taškas, išsiunčia fotoną. O antras įjungia laikrodį ir matuoja kada pagaus fotoną.

O tas tavo trigeris signalus į abi puses perduos kokiu greičiu (kokiais greičiais)?

Sakyčiau panaši ir mano idėja buvo tais senais mokykliniais laikais. Bet laide gi irgi elektronai sąveikauja elektriniu lauku, kurio pokytčio sklidimo greitis irgi c. Jei šviesos greitis nevienodas į abi puses, tai ir elektros perdavimo greitis skirsis ir sumoj viskas kompensuosis. Kai esi juoko kambaryje, tai galva nenulekia nuo pečių, nors ir viskas kreivai atrodo. Net koks rimtas mokslininkas gali pasakyti, kad viskas sugriūtų, jei c būtų ne konstanta. Tai ir technologijose kiek čia kariauta gal 10 metų. Žiūriu šitas filmukas oponentus apramino Bet neimk tokio mokslininko pasakymą už gryną pinigą. Jei jau "viskas sugriūtų" tai šitas pasakymas reiškia kad paneigti ypač paprasta. Na tada ir tegu pasiūlo paprastą eksperimentą iš tų "sugriuvusių nuolaužų". O tada ir stop vežimas. Eksperimento sugeneruoti neišeina. Ką bepasiūlo visi su skylėm. Lyg būtų wikipedijos neskaitę apie vienkryptį šviesos greitį

Galima išvedžioti, kad el. signalas irgi C ir neobjektyvu, bet kokia tikimybė, kad vektoriaus kryptis erdvėje kažką keičia. Arba galima manipuliuoti kad iki marso šviesa nueina per 2C, o grįžta per 0, bet čia laisva interpretacija. Kad nėra taisyklės, kuri tai draudžia, nebūtinai taip yra

Tai ir eina kalba apie tai, kad neišmatuota. Eina kalba, kad kaip teigiama filmuke nieks fizikoj nesugriūtų jei į skirtingas puses sklistų skirtingai, na gal tik kieno karjera aptrupėtų, bet ne fizika.

Na tarkim gali atsirasti kažkokie atsitiktiniai erdvės išretėjimai/sutankėjimai ir turim tik vidutinį greitį. Reikės daugiau domėtis apie erdvės išlenkimą Ir tai paaiškina Celiastial autoban, kaip keliavimas kosmose lankais gali būti greičiau nei tiesia linija.