Abu Marso palydovai, Fobas ir Deimas, yra mažyčiai netvarkingos formos akmenukai. Kurį laiką buvo manoma, kad kadaise jie buvo asteroidai, kuriuos Marsas pagavo ir išlaikė savo orbitoje, bet pastaruoju metu ši hipotezė turi nedaug palaikymo.

Alternatyvi idėja – kad palydovai susiformavo kartu su Marsu, panašiai kaip Mėnulis susiformavo iš Žemės. Siekdami priartėti prie atsakymo į palydovų kilmės klausimą, grupė mokslininkų apskaičiavo, kaip keitėsi jų orbitos per pastaruosius milijardus metų.

Palydovų orbitos kinta dėl gravitacinės sąveikos su Marsu. Deimas, esantis toliau nuo planetos, panašiai kaip mūsų Mėnulis, po truputį tolsta nuo jos, tuo tarpu Fobas – artėja. Vadinasi, praeityje jie buvo arčiau vienas kito, o skaitmeninis modelis parodė, kad prieš 1-2,7 milijardo metų jų orbitos kirtosi viena su kita. Toks didelis neapibrėžtumas kyla iš to, kad tiksliai nežinome, kiek „minkštos“ palydovų uolienos. Šis rezultatas leidžia daryti dvi išvadas.

Pirmoji – labai tikėtina, kad Fobas ir Deimas kadaise buvo vienas objektas, suskilęs į du maždaug ties areosinchronine orbita (maždaug 17 tūkstančių kilometrų virš Marso paviršiaus; tokiame aukštyje skriejantis kūnas vieną ratą aplink planetą apsuka per tiek pat laiko, kiek planetai trunka apsisukti apie savo ašį).

Antroji – palydovai, bent jau tokie, kokie yra dabar, niekaip negalėjo susiformuoti kartu su Marsu. Taigi atrodo, kad antroji palydovų formavimosi hipotezė taip pat nėra labai gera. Skaičiavimai taip pat patvirtina ankstesnį atradimą, kad Fobas per mažiau nei 40 milijonų metų priartės taip arti planetos, kad subyrės į šipulius.

Tyrimo rezultatai publikuojami Nature Astronomy.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Konstanta.lt

Komentarai ()