Tuo metu, kai tarp JAV ir tuometinės SSRS vyko intensyvios kosminės lenktynės, Ed’as White’as tapo tuo vilties, pasididžiavimo ir vilties simboliu. Ed’as amerikiečiams suteikia priežastį nudžiugti.

Kai 1957-aisiais Sovietų sąjunga į kosmosą paleido Sputnik palydovą, JAV galutinai suprato – „mes atsiliekame kosmoso lenktynėse“.

Nuo tos akimirkos prasidėjo intensyvios dviejų galingiausių pasaulio valstybių kosmoso lenktynės ir JAV šiose lenktynėse buvo besivejančios vaidmenyje.

Amerikiečiams, tikintiems savo šalies mokslu, technologine pažanga ir gebėjimais, tokia padėtis, atsilikti nuo SSRS, prilygo pažeminimui ir daugelis neslėpė nuoskaudos bei net negalėjo tuo patikėti.

Tačiau pasitikėjimas savimi ir pasididžiavimas grįžo tuo metu, kad NASA astronautas Ed’as Whit’as atliko tai, kas tuo metu prilygo sensacijai. Ed’as White’as tapo pirmuoju amerikiečiu išėjusiu į atvirą kosmosą.

Ed’o White’o pasivaikščiojimas atvirame kosmose buvo pirmasis didžiulis JAV pasiekimas, žymėjęs pirmąją itin svarbią pergalę prieš SSRS. Tai tapo kertiniu lūžiu Amerikos kosmoso programoje ir suteikė amerikiečiams pagrįstą viltį, kad po ilgų metų nesėkmių ir ilgo buvimo atsiliekančiųjų nuo SSRS vietoje, atėjo nauji laikai.

Kaip prasidėjus kosmoso lenktynėms JAV įstrigo ant žemės ir stengėsi pasivyti SSRS

1957-ųjų spalio ketvirtoji yra ypatingos reikšmės diena visai žmonijai. Sovietų sąjunga, ilgą laiką maniusi, kad vis dar technologiškai atsilieka nuo JAV, į Žemės orbitą paleido pirmąjį žmogaus sukurtą palydovą.

Jis buvo pavadintas „Sputnik-1“. Ši sėkminga misija kitą dieną buvo plačiai nušviesta SSRS žiniasklaidos. Tuo pačiu ir JAV.

Jungtinėse valstijose tokia naujiena pasėjo nacionalinę paniką. Amerikiečių kosmoso programa nuolat susidūrė su technologiniais iššūkiais ir palydovai daugiausiai ką sugebėjo, tai pakilę į orą sprogti. Tad SSRS sėkmingas palydovo iškėlimas į Žemės orbitą buvo rimtas smūgis.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, daugelis amerikiečių buvo įsitikinę, kad nors SSRS ir turi atominį ginklą, tačiau karo padariniai SSRS padarė savo neigiamą žalą ir jie tiesiog negali greitai atsitiesti.

Per Antrąjį pasaulinį žuvo dešimtys milijonų Sovietų sąjungos žmonių. Iš pačių įvairiausių tuometinių sovietinių respublikų, įskaičiuojant ir darbingo amžiaus vyrus bei moteris, kurie buvo tremiami bei žudomi tai nacių, tai besitraukiančios Raudonosios armijos. SSRS buvo nustekenta.

Todėl Sovietų sąjungos „Sputnik-1“ paleidimas tuometinei amerikiečių sąmonei buvo neįsivaizduojamas ir praktiškai nesuvokiamas įvykis. Šis įvykis – emociškai – netgi prilyginamas Japonijos išpuoliui prieš Perl Harborą 1941-aisiais.

Šis „Sputnik-1“ paleidimas amerikiečiams buvo šokiruojantis įvykis, sukėlęs nesaugumą ir galvose pasėjęs tokią mintį: „jei rusai gali paleisti palydovą, kodėl negalėtų paleisti ir branduolinės raketos, gebančios pataikyti į vieną iš Amerikos miestų ar svarbių objektų?“

Tokia amerikiečių savijauta buvo dar labiau užaštrinta bei sustiprinta, nes sovietų kosmoso programa ir toliau stabiliai žengė į priekį, o naujai įkurta Amerikos nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) rodėsi pralaiminti šias lenktynes.

Netrukus po sėkmingo pirmojo Sputnik paleidimo, SSRS paleido ir „Sputnik-2“. Šįkart drauge su šunimi Laika. Tai vėlgi tapo pirmuoju įvykiu istorijoje, kai į kosmosą buvo iškelta gyvybės forma. Ir nors Laika šio skrydžio neišgyveno, vien, kad pavyko ją iškelti į kosmosą, jau buvo žygdarbis, dar labiau kirtęs amerikiečių pasitikėjimui savo jėgomis.

1959-aisiais SSRS pakėlė zondą „Luna-1“, kuris tapo pirmuoju žmogaus sukurtu objektu, praskriejusiu pro Mėnulį.

Vėliau, tais pačiais metais, „Luna-2“ zondas pasiekė Mėnulio paviršių. Nusileidimas buvo šiurkštus, kadangi zondas trenkėsi į Mėnulio jūrą Serenity.

„Luna-3“ zondas sugebėjo apskrieti Mėnulį ir nufotografuoti tolimąją Mėnulio pusę. Pirmą kartą žmonijos istorijoje pamatė, kaip iš arti atrodo mūsų palydovas.

1961-aisiais JAV jau galėjo tvirtinti padariusi pažangą, kai parodė pirmąsias Žemės nuotraukas, kurias padarė jų paleistas „Explorer 6“ palydovas.

Vis dėlto, JAV atsilikimas nuo SSRS vis dar buvo milžiniškas. Ir šios lenktynės peraugo į tokį pramoninį ir resursų nukreipimo lygį, koks buvo stebimas tik karo metu.

Ir amerikiečių liūdesiui, tai SSRS suteikė dar vieną reikšmingą pergalę, kai Jurijus Gagarinas tapo pirmuoju žmogumi, 1961-ųjų balandžio 12 d. pasiekusiu kosmosą. Jis 108 minutes skriejo aplink Žemės orbitą ir sėkmingai grįžo į Žemę.

Nepraėjus nė mėnesiui, Alan’as Sheperd’as tapo pirmuoju amerikiečiu pasiekusiu kosmosą. Tačiau prireiks dar 9 mėnesių, kol John’as Glenn’as taps pirmuoju amerikiečiu skriejusiu Žemės orbita.

JAV 1962-aisiais pavyko SSRS įveikti, kai jų paleistas zondas sėkmingai praskriejo pro Venerą. Netrukus po sėkmingo Gagarino skrydžio, SSRS taip pat sėkmingai paleido zondą link Veneros, bet po savaitės šis zondas sugedo. Ir nors tai buvo JAV pergalė, bet bendrai amerikiečiai vis dar atsiliko nuo sovietų kosmoso programos tempų.

1963-aisiais sovietų kosmonautė Valentina Tereškova tapo pirmąja moterimi, pasiekusia kosmosą. Tokiam pasiekimui JAV prireiks dar dviejų dešimtmečių.

JAV ir SSRS lenktynės tapo itin įnirtingos ir iš tikrųjų varžovai buvo visai šalia, tačiau daugumai amerikiečių vis dar atrodė, kad sovietai užsispyrėliškai ir erzinančiai išlaiko lyderės vaidmenį.

Ed’as White’as – astronautas, galutinai įtvirtinęs JAV pergalę

Edward’as White’as II-asis buvo daugeliu aspektų panašus į savo tėvą. Ed’o tėvas, West Point’o absolventas ir patyręs JAV armijos pilotas, jau 12-amečiui sūnui suteikė neišdildomų įspūdžių. Pakėlęs į orą T-6 treniravimosi lėktuvą, kontrolinio skrydžio metu metu leido Ed’ui jį valdyti.

Vėliau, prisimindamas šį įvykį, Ed’o tėvas sakys, kad „jis buvo vos vos užtektino amžiaus (ir sudėjimo aut. past.), kad galėtų užsisegti parašiutą… tai atrodė pats natūraliausias dalykas pasaulyje“.

Ed’as pasekė tėvo pėdomis ir mokėsi West Point’e, kurį baigė 1952-aisiais ir įstojo į JAV oro pajėgas. Jis jau buvo pasižymėjęs lakūnas, kai Europoje skraidė su F-86 ir F-100 naikintuvais. Tačiau likimas pasikeitė, kai 1957-aisiais perskaitė straipsnį apie būsimą svarbų astronautų vaidmenį naujoje JAV kosmoso programoje.

Straipsnyje dėstytos mintys atrodė „net per drąsios“, - prisimena Ed’as, tačiau „kažkas man pasakė: tai yra tai, dėl ko tu stengiesi. Nuo tada viskas, ką dariau, ruošė mane skrydžiui į kosmosą“.

Jis pateikė paraišką tapti astronautu ir į programą buvo priimtas 1962-aisiais. Ed’as ir dar aštuoni kiti vyrai buvo nuodugniai apmokyti būsimai Gemini programai, sėkmingos Mercury programos tęsiniui ir dar tik pirminėje planų stadijoje buvusiai skrydžio į Mėnulį programos pradžiai.

Visi buvo tikri, kad Gemini programa bus toji, kuri padės JAV aplenkti SSRS, tačiau sovietai amerikiečius ir vėl įveikė sekančiame įvykyje – pasivaikščiojime atvirame kosmose.

1965-iųjų kovo 18 dieną sovietų kosmonautas Aleksejus Leonovas paliko Žemės orbitoje esančią savo Voskhod-2 kapsulę ir tapo pirmuoju žmogumi, kuris „vaikščiojo“ kosmoso vakuume. Jis už savo erdvėlaivio ribų išbuvo 10 minučių ir grįžo atgal į erdvėlaivį.

Ed’o White’o istorinis pasiekimas įvyko po trijų mėnesių, birželio 3 dieną, kai jo erdvėlaivis Gemini 4 skriejo aplink Žemę.

Trečią kartą skriejant aplink Žemę, kai jau Gemini 4 artėjo prie Australijos, NASA astronautas pagelbėjo Ed’ui White’ui pasirengti išėjimui į atvirą kosmosą.

Praskrieję Havajus, White’as atidarė liuką ir naudodamasis suslėgto oro pistoletu tapo pirmuoju amerikiečiu įžengusiu į kosmoso vakuumą.

Pririštas prie erdvėlaivio 25 pėdų ilgio žarna (7,62 metrų), kuri jį aprūpino deguonimi, White’as 200 mylių (322 km) aukštyje virš Atlanto vandenyno aplink Žemę skriejo 17 000 mylių per valandą (27 359 km/h) greičiu.

„Tai yra didingiausia patirtis“, - White’as radijo ryšiu pranešė Hjustone, Teksase, NASA misijos būstinei. „Šiuo metu aš stoviu aukštyn galva, žiūriu žemyn ir atrodo, kad mes kylame Kalifornijos pakrantėje. Su tuo (tokiais pojūčiais aut. pat.) visiškai nesusijusi dezorientacija.“

Per 15 minučių, kurias praleido atvirame kosmose, White’as nukeliavo atstumą nuo Havajų iki Floridos, kirsdamas Atlanto vandenyną. Artėjant Gemini kapsulei prie saulėlydžio, Hjustonas įsakė White’ui grįžti atgal į kapsulę. Dar prieš tai, kai jie pasieks naktinę Žemės pusę.

Taip Ed’as White’as atvirame kosmose, skriedamas virš Žemės, išbuvo 23 minutes – daugiau nei dvigubai ilgiau nei buvo sugebėję pasiekti sovietai.

„Šio pasivaikščiojimo atvirame kosmose metu galėjo atrodyti, kad Ed’as White’as buvo euforijoje, bet tai, ką jis demonstravo, buvo gerokai santūriau, palyginus su Amerikos visuomenės reakcija“, - sakė Chris’as Kraft’as, NASA Hjustono misijos, Gemini 4 skrydžio kontrolės vadovas. „Šalis dėl kosmoso programos pašėlo. Ed’o pasivaikščiojimas atvirame kosmose visiškai užtemdė rusus. Pirmą kartą pamačiau realų optimizmą, kad mes galime laimėti šias lenktynes, kad galime pirmi nuskrieti į Mėnulį.“

Ed’o White’o tragiška mirtis

Dėka sėkmingai įgyvendintų Gemini misijų Ed’as White’as buvo paskirtas vyresniuoju Apollo 1 misijos pilotu.

1967-ųjų sausio 27 dieną trijų žmonių įgula, vadas Gus’as Grisson’as, vyresnysis pilotas Ed’as White’as ir antrasis pilotas Roger’is Chaffee’is testavo Apollo 1 kapsulę, esančią paleidimo aikštelėje Floridoje.

Testavimai tądien ėjosi prastai, tačiau bandymai galutinai tapo tragiški 18:31 val., kai kapsulėje kilo gaisras ir tuo metu visi trys vyrai buvo jos viduje.

Kai kapsulės viduje yra grynas deguonis, tai ugnis išplito žaibiškai. Ji apėmė visą saloną, dar prieš susivokiant kas vyksta ir bandant išgelbėti astronautus. Visi trys įgulos nariai žuvo gaisre.

„Manau, kad pasiryžimas užtikrinti, kad šių vyrų mirtys nebūtų beprasmės, davė mums jėgų tęsti darbą, leidusį ant Mėnulio paviršiaus nuskraidinti astronautus“, - sakė Kraft’as. „Šis įvykis (astronautų žūtis gaisre aut. past.) mus visus taip suartino ir aiškiai parodė mūsų pareigas. Kai kuriems tai buvo daugiau nei jie sugebėjo pakelti. Ugnis ant pakilimo aikštelės pasiglemžė daugiau nei trijų drąsių vyrų gyvybes.“

White’as, Grissom’as ir Chaffee’is buvo vieninteliai, per 1970-ųjų JAV ir SSRS kosmoso lenktynes žuvę žmonės, tačiau toji rauda dar labiau sustiprino amerikiečius.

Nors Ed’o White’o gyvenimas baigėsi tragiškai, jo atkaklumas ir ryžtas suteikė pirmąjį realų JAV kosmoso programos pasiekimą, kuris tapo tuo impulsu, leidusiu JAV perimti lyderės poziciją prieš sovietus.

Šias pastangas vainikavo 1969-aisiais liepos mėnesį ant Mėnulio paviršiaus įvykęs sėkmingas Apollo 11 nusileidimas. Pagerbdami žuvusius Apollo 1 misijos vyrus ant Mėnulio nusileidę Neil’as Armstrong’as ir Buzz’as Aldrin’as paliko Apollo 1 kapsulės detalę su Gus’o Grisson’o, Ed’o White’o ir Roger’io Chaffee’io vardais.

Tai tapo pagerbimo ir padėkos ženklu už jų milžiniška auką, indėlį JAV kosmoso programoje ir pirmąjį Ed’o White’o pasivaikščiojimą atvirame kosmose, kuris taip stipriai pakėlė tautos tikėjimą, kai to labiausiai reikėjo.

Komentarai (20)