Kaip susiformuoja Marso „vorai“? Šių paviršiaus darinių analogų nerandame jokiame kitame Saulės sistemos kūne ()
Marse, ypač arti pietų ašigalio, matomi paviršiniai dariniai, vadinami „vorais“ arba, tiksliau, araneiformomis. Tai yra siaurų besišakojančių kanalų grupės su patamsėjimais įvairiose vietose – būtent tie patamsėjimai iš toli primena daugybę voriukų. Jie aptikti prieš daugiau nei dešimtmetį, bet iki šiol nėra visiškai aišku, kaip susiformuoja.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Viena teorija teigia, kad jie atsiranda garuojant anglies dvideginio ledui, o naujame tyrime ji patvirtinta laboratoriniais eksperimentas. Marso atmosferą daugiausiai sudaro būtent anglies dvideginis; žiemą nemaža jo dalis sustingsta į ledą ir papildo poliarines kepures. Pavasarį ledas sublimuoja – iškart virsta garais be tarpinės skystos fazės. Proceso metu susidaro daug skylučių, kurios eina kiaurai per ledo sluoksnį iki regolito. Ledas yra dalinai permatomas, todėl Saulės šviesa įkaitina regolitą ir anglies dvideginis ima sublimuoti ne tik iš viršaus, bet ir iš apačios.
Būtent šį procesą tyrėjai atkūrė laboratorijoje, naudodami specialią kamerą, kurioje sukuriamos sąlygos – temperatūra, slėgis, atmosferos sandara, – panašios į Marso paviršiaus. Ant regolito padėjus anglies dvideginio ledo plytą su išgręžta kiauryme, sublimuojančios dujos išgraužė griovius regolite ir ištempė su savimi dalį paviršinio – šviesesnio – dulkių sluoksnio. Ledui nutirpus atsivėręs vaizdas labai priminė marsietišką araneiformą.
Šių paviršiaus darinių analogų nerandame jokiame kitame Saulės sistemos kūne, tad laboratoriniai eksperimentai yra bene vienintelė galimybė tyrinėti jų formavimąsi iki kol žmonės nenuskris į Marsą.
Tyrimo rezultatai publikuojami Nature Scientific Reports.
